Puikiai gamtos vaistinės paslaptis išmanančios žolininkės Jadvygos Balvočiūtės patarimai praverčia ir karališkojo kraujo asmenims, ir paprastiems piliečiams
Šiomis dienomis visoje šalyje gerai žinomos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės ekologiniame ūkyje Mažeikių rajone, Gyvolių kaime, vėl siautėjo ugnis. Tiesa, šįkart gaisras nebuvo toks didelis kaip pernykštis, sunaikinęs nemažai vaistažolių ir įvairios įrangos. Tuomet nuostoliai buvo įvertinti keliasdešimčia tūkstančių litų.
„Nieko ypatinga nenutiko. Sugedo elektrinės vaistažolių džiovyklos termoreguliatorius. Temperatūra spintoje vis kilo, jei nebūtume pastebėję, ugnis, ko gero, būtų persimetusi į kitas patalpas”, – LŽ pasakojo Balvočiūtė.
Labiausiai žolininkė piktinosi atsainiu „Lietuvos draudimo” agentų požiūriu į ištikusią bėdą. Pasak jos, kelias dienas niekas neatvyko apžiūrėti įvykio vietos ir įvertinti žalos. „O juk mūsų žolės genda, nešildant – pelyja, nes lauke drėgna”, – išgyveno ponia Jadvyga.
Arbatos ragavo ir princas
Mažeikiškės žolininkės vardas ypač plačiai nuskambėjo prieš trejus metus, kai į Vilnių atvykęs Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis Charlesas apsilankė ekologiškų produktų mugėje. Ji buvo surengta Seime specialiai princo, kuris domisi ekologine žemdirbyste, atvykimo proga. Charlesas priėjo prie kiekvieno ūkininko, pašnekino, paragavo jų produkcijos. Balvočiūtė pasiūlė sosto įpėdiniui specialiai vyrams paruoštos arbatos iš lazdyno, šaltalankio ir ežiuolės lapų. Kai svečias pasidomėjo, kuo naudingas organizmui šis gėrimas, žolininkė paaiškino, kad jis saugo nuo nuovargio, mažina riziką susirgti prostatos ligomis.
LŽ paklausta, ar neketina pasiūlyti arbatos ir Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II, po savaitės atvykstančiai vizito į Lietuvą, ponia Jadvyga atsakė, jog mielai dovanotų jai kokių nors rinktinių žolelių, tik nežinanti, kaip tai padaryti. Balvočiūtės paruoštų mišinių į tėvynę išsiveža dažnas užsienietis, jos arbatas ypač mėgsta Airijoje įsikūrę mūsų tautiečiai.
Geriau be cukraus
LŽ garsios žolininkės teiravosi, kaip gydytis užklupus įvairioms negandoms. Pasak Balvočiūtės, jei sloguojate ir jaučiate, kad liga visai čia pat, vakare išgerkite ežiuolių arbatos, skatinančios prakaitavimą. Jeigu jau sergate, pagelbės debesylai, taip pat visi kvapieji augalai – raudonėliai, juozažolės, čiobreliai, šeivamedžių žiedai, beržų lapai. „Norėdami išprakaituoti įdėkite į arbatą medaus, bet tuomet būtinai gulkite į lovą. Jei žadate eiti į lauką, geriau gerti pravėsintą arbatą”, – patarė ponia Jadvyga.
Pasirodo, liepžiedžiai tinka ne tik temperatūrai mažinti. „Jei moterys nori būti sveikos, tegul geria liepžiedžių arbatą, nes ji palaiko organizmo hormoninę pusiausvyrą”, – pabrėžė žolininkė. Pasak jos, visas arbatas geriausia gerti nesaldintas.
Mėgsta pipirmėtes
Pati Balvočiūtė prisipažino dažniausiai gerianti pipirmėčių arbatą. Ji ne tik malšina troškulį, bet ir gerina kepenų veiklą, virškinimą, slopina vidurių pūtimą, atkuria nervų sistemos pusiausvyrą, mažina galvos skausmus.
Įsisenėjusiam kosuliui gydyti ponia Jadvyga siūlo ypatingos arbatos receptą. Šiam gėrimui paruošti reikia septynių vaistažolių: šalpusnių, plaučių, tramažolių, gysločių, lakišių, raudonėlių ir pavasarinių raktažolių. Žinoma, geriausia tokį mišinį pirkti jau pagamintą. Balvočiūtės paruoštų arbatžolių galima įsigyti beveik visose didžiosiose maisto parduotuvėse.
Tėvams, kovojantiems su rotavirusine infekcija, šaltuoju metų laiku puolančia viso pasaulio vaikus, žolininkė pataria nepamiršti priešvirusinių savybių turinčių žolynų. Būtent tokie yra visi eterinį aliejų kaupiantys augalai – mėtos, raudonėliai, čiobreliai. „Reikėtų įmaišyti ir kraujažolių, dilgėlių. Jei ligonis imtų viduriuoti, būtina duoti pievinių snapučių užpilo”, – rekomendavo Balvočiūtė.
Madingos žolės
Paklausta, kokios žolės šiuo metu yra „madingiausios”, Balvočiūtė įvardijo varnalėšas. „Tas madingumas kyla iš to, kad žmonės turi mažai informacijos apie žoleles. Jei žinotų daugiau, tie augalai būtų kasdieniškesni, nebūtų jokios sensacijos”, – aiškino žolininkė. Pasak jos, po vienos televizijos laidos apie medžiagų apykaitą skatinančius augalus iš vaistinių dingo visos varnalėšos.
Šios žolės iš tiesų puikiai valo organizmą, skatina medžiagų apykaitą, gerina kasos darbą, tačiau jų be saiko nevalia vartoti žmonėms, kurių „silpnas” kraujas.
Ar ilgai galima gerti vienos rūšies žolių arbatą? Anot Balvočiūtės, tai priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi: vienas gali gerti ilgai, kitam pakanka ir puodelio.
Šiuo metu Balvočiūtės 12 hektarų ūkyje – pats darbymetis. „Kasame valerijonų, varnalėšų, cikorijų, kiaulpienių šaknis. Paskui jas palengva valysime”, – apie laukiančius rudens darbus pasakojo žolininkė. Jos nuomone, žmonės jau suprato, kad gamta – puiki vaistinė, kurios galiomis reikia naudotis. Farmacijos mokslus moteris yra baigusi tuometiniame Kauno medicinos institute.
Manau tai šaunu, kad žmonės vis dažniau atsigręžia į gamtą. 🙂