Dėl įtampos, tvyrančios tarp Rusijos ir Gruzijos, atsiradę kibirkščiavimai Lietuvoje iššaukė naują „šnipomanijos” proveržį.
Nauja banga siejama su skirtingu požiūriu į Gruzijos siekius tapti Europos Sąjungos bei NATO nare: Rusija tam priešinasi, o Lietuva – remia. Neoficialiai spėjama, kad Vilniaus parama neišgelbės Tbilisio nuo karo.
Tuo tarpu tarptautinėje arenoje kilusios bangos atsirito ir iki Klaipėdos – šiandien uostamiestyje prie Rusijos konsulato rengiama protesto akcija.
Keista tyla
Tarptautinė sumaištis kilo po to, kai mūsų šalies žiniasklaida pranešė, kad neva vienas aukštas Rusijos diplomatas įtartas šnipinėjimu ir paskelbtas Vilniuje „persona non grata”. Neįvardytas diplomatas oficialiai nepatvirtintos mūsų valdžios nemalonės neva nusipelnė bandydamas daryti įtaką Lietuvos apsisprendimui paremti Gruziją.
Sykiu su šia informacija paskelbta, jog tariamai atsakomąjį žingsnį Lietuvos diplomatų atžvilgiu ketina žengti ir Rusija. Juolab kad tokią veiksmų schemą mūsų kaimyninė šalis taiko kaskart, kai kyla menkiausias žvalgybinis skandalas.
Vakar šį pranešimą lydėjo spengianti tyla: nei Rusijos ambasada Vilniuje, nei Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatintos informacijos nekomentavo.
URM Spaudos ir Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas, paprašytas įvardinti tokios pozicijos priežastis, tepasakė: „Nekomentuojame, ir viskas. Nei paneigsime, nei patvirtinsime. Yra dalykai, kuriuos komentuojame, arba ne”. Anot jo, informaciją išplatino naujienų agentūra, o kodėl ji tai padarė, – ne ministerijos reikalas.
Viską žino
Pirminio informacijos šaltinio – naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Audrius Matonis mūsų dienraščiui taip pat nieko negalėjo pasakyti. Anot jo, kas agentūrai buvo žinoma, tai ir išplatinta.
Galop naujienų agentūra „Elta” išplatino kitą pranešimą, kuriame tvirtinta, jog Rusijos Užsienio reikalų ministeriją informaciją apie iš Lietuvos deportuojamą diplomatą vis dėlto paneigė.
Vakar popietų savo poziciją išsakęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė žinąs, kas dedasi valstybėje. Jo manymu, situacija dėl Rusijos diplomato išsiuntimo susijusi ne su šios šalies ir Gruzijos konfliktu, o su paties diplomato veikla.
Kas tas paslaptingas šnipas, G. Kirkilas neatskleidė, tačiau leido suprasti, kad visas detales žino. Premjeras tik pasakė, jog tai – slapta Valstybės saugumo departamento informacija.
Be to, Vyriausybės vadovas pareiškė, kad dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos santykiai su Rusija nepasikeis.
Panašaus likimo
Lietuvos vadovų – prezidento Valdo Adamkaus, premjero Gedimino Kirkilo – išreikšta parama Gruzijai, mūsų šalies piliečiams turėtų atrodyti savaime suprantamu dalyku. Juk šiuo metu tarp Tbilisio ir Maskvos tvyranti įtampa – lyg veidrodis, atspindintis anksčiau jau kilusias problemas mūsuose.
Mūsų šalis turi patirties, kaip atlaikyti didžiosios kaimynės spaudimą siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Lietuva, vienaip ar kitaip plėtodama santykius su Rusija, per nepriklausomybės metus aibę kartų patyrė ir „šnipomanijos” priepuolių. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Lietuva išprašė šešis Rusijos diplomatus, Maskva atsakė tuo pačiu, išsiųsdama keturis Lietuvos diplomatus.
Beje, V. Adamkus buvo ne vienintelis prezidentas, paviešinęs savo poziciją dėl Gruzijos bei Rusijos konflikto. Kad būtina užtikrinti Gruzijos suverenitetą, saugumą bei teritorinį vientisumą ir tai padaryti galima su tarptautinės bendruomenės pagalba, parašyta deklaracijoje, kurią pasirašė ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Ukrainos prezidentai.
Be to, paramą Gruzijai išreiškė ir mūsų Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas, praėjusią savaitę rezoliuciją „Dėl Rusijos federacijos spaudimo Gruzijai” parengė ir Seimas. O Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius netgi paragino su Gruzijos piliečiais solidarizuotis.
A. Kubiliaus raginimą išgirdusios Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos skyrius šiandien prie Rusijos generalinio konsulato rengia protesto akciją. Tokiu būdu jaunuoliai sieks, kad Gruzijai nebūtų grasinama energetinėmis blokadomis ir neliktų Rusijos karinių dalinių.
Ar apgins?
Konfliktas tarp Maskvos ir Tbilisio paaštrėjo po to, kai Gruzijos teisėsauga rugsėjo pabaigoje paskelbė sulaikiusi šešis Rusijos kariškius, įtariamus šnipinėjimu Maskvai. Rusija tai neigė bei paskubėjo iš šalies atšaukti savo diplomatus, nutraukė susiekimą ir vizų išdavimą Gruzijos piliečiams, įvedė griežtas ekonomines sankcijas.
Kritikos Gruzijos provakarietiško prezidento Michailo Sakaašvilio administracijai negailinti Rusija atmeta jos adresu išsakomas pretenzijas dėl vengimo išvesti savo kariuomenės bei dėl siekio suskaldyti valstybės teritorinį vientisumą. Be to, daugėja specialistų, tvirtinančių, kad nesibaigiantys nesutarimai tarp dviejų valstybių baigsis kariniu konfliktu, o Gruzijos, kaip kadaise ir nepriklausomos Lietuvos, tapusios vadinamuoju buferiu tarp Rytų ir Vakarų politikos, stos ginti Amerika.
Kitaip tikėtis stabilių dvišalių santykių vargu, ar verta. Ypač atsižvelgus į mūsų šalies pavyzdį, kai praėjus penkiolikai metų nuo diplomatinių santykių užmezgimo tarp Rusijos ir Lietuvos, deklaruojama partnerystė taip ir liko žodžiais popieriuje.