Personalo specialistų teigimu, Lietuvoje atlyginimai kyla ne dėl didėjančio darbo našumo, bet dėl žmonių trūkumo
Personalo vadybos konsultacijų įmonė „Hay Group” teigia, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet birželį buvo vidutiniškai 10 proc. didesni nei pernai liepą. Bendrovės informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Sakalas Gorodeckis sako, kad infliacija nėra pagrindinė sąlyga didinti atlyginimus.
„Dabar atlyginimas kyla ne tiek dėl darbo našumo, kiek dėl didelių struktūrinių pokyčių rinkoje ir darbuotojų trūkumo”, – sako Gorodeckis. Anot jo, rinkoje trūksta ne tik logistikos darbuotojų, sandėlininkų, vairuotojų, bet ir rinkodaros specialistų. Jis sako pastebėjęs, kad sandėlininkams, logistikos specialistams, administratorėms ir sekretorėms yra permokama, o štai inžinieriams mokama per mažai.
„Hay Group” duomenimis, aukščiausio lygio vadovų alga šalyje per metus šoktelėjo vidutiniškai 11,1 proc., vadovų ir darbininkų – po 10,2 proc., specialistų – 10,1 proc., aptarnaujančio personalo – 8,3 procento.
Prognozuojama, kad per metus aukščiausio lygio vadovų algos didės dar 11,2 proc., darbininkų – 11,1 proc., vadovų – 10,1 proc., specialistų – 9,6 proc., aptarnaujančio personalo – 9,4 procento.
Teigiama, kad vidutinis metinis bazinis Lietuvos kvalifikuotų darbuotojų ir tarnautojų atlyginimas (24 tūkst. litų) nuo to paties lygio darbuotojų atlygio Vokietijoje atsilieka daugiau nei 5 kartus, patyrusių specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, ir viduriniosios grandies vadovų (60 tūkst. litų) – daugiau nei 3 kartus, aukščiausio lygio vadovų (168 tūkst. litų) – daugiau nei 2 kartus.
Didėjant bendrajam vidaus produktui, kuris, Finansų ministerijos prognozėmis, šiais metais bus apie 7,8 proc., o 2007 metais – 6,3 proc., turėtų panašiai kilti ir atlyginimai. Lietuvoje yra tokia situacija, kad padidėjus ūkio plėtrai atlyginimų didėjimą dirbantieji pajunta po 9 mėnesių. „Darbdavys nori užsitikrinti stabilumą, nenori rizikuoti, todėl tik tuomet, kai pajuntamas pagerėjimas, keliami atlyginimai”, – aiškina Gorodeckis.
Teigiama, kad didžiausi atlyginimai mokami Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaune jie vidutiniškai siekia 90 proc. Vilniaus lygio. Kituose rajonuose, pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje, atlyginimai sudaro apie 80-85 proc. Vilniaus atlyginimų lygio. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas šalyje šiuo metu yra 1,5 tūkst. litų, tačiau Gorodeckis abejoja dėl metodologijos, kadangi nekvalifikuoto darbo srityje tai būtų geras atlyginimas, o vadovų – menka suma. Vadovai uždirba ir šimtus tūkstančių litų, tad atrodytų, kad daugelis Lietuvos žmonių gauna tik minimalią algą.
Lietuvos bendrovių vadovų metiniai atlyginimai pernai siekė šimtatūkstantines sumas. Pavyzdžiui, Vilniaus biržai pateiktose bendrovių ataskaitose SEB Vilniaus bankas nurodė, kad penkiems jo vadovams apskaičiuota suma, susijusi su darbo santykiais, siekė 6,543 mln. litų, taigi vienam vadovui vidutiniškai teko 1,3 mln. litų per metus.