Pavadinimo keitimas „Baltic Garant” neišgelbėjo nuo žlugimo

Daugiau kaip dešimtmetį veikusi draudimo bendrovė „Baltic Garant” (didžiąją dalį jos akcijų valdė kita draudimo kompanija „Baltijos garantas”) metų pradžioje „persikrikštijo” „INGO Baltic”. Rusijos kapitalo draudimo įmonė „Ingosstrakh” padidino savo kapitalo dalį joje iki 55,6 %. Tada pradėta garsiai skelbti, kad „DUAB „INGO BALTIC” įsiliejo į tarptautinę draudimo grupę „INGO”, kurią vienija vienos didžiausių Rusijos draudimo bendrovių „Ingosstrakh” kapitalas”, „Ingosstrakh” stiprina „INGO BALTIC” finansines garantijas”, o „integracija į tarptautinę grupę leis įmonei toliau kelti teikiamų paslaugų kokybę ir sėkmingai konkuruoti nacionalinėje draudimo rinkoje”. Deja, pavadinimo keitimas nuo žlugimo neišgelbėjo.

Oficialiame Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pranešime skelbiama:

„Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005-07-12 posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 197 straipsnio 1 dalies 9 ir 12 punktais, 198 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais ir 2-4 dalimis, 200 straipsniu ir 124 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu bei Mokumo atsargos skaičiavimo metodika buvo nutarta:

– nuo 2005 m. liepos 13 d. panaikinti DUAB „INGO Baltic” draudimo veiklos licencijos galiojimą;

– papildomai areštuoti DUAB „INGO Baltic” turtą, kurio vertė sudaro apie 2 mln. litų;

– įpareigoti DUAB „INGO Baltic” iki 2005 m. rugpjūčio 9 d. sutarti su kitomis draudimo įmonėmis dėl draudimo sutarčių perleidimo ir iki 2005 m. spalio 15 d. perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį”.

Taigi šiuo atveju DPK lyg ir pasistengė užbėgti problemoms už akių.

Buvo nutarta areštuoti dalį turto

Dar gegužės pradžioje DPK posėdyje nutarta areštuoti dalį įmonės turto, kurio vertė – beveik 10 mln. litų. Sprendimą dėl šios poveikio priemonės komisija priėmė paaiškėjus, kad įmonė nevykdo Priežiūros komisijos nustatytų mokumo atsargos reikalavimų.

Pernai įmonė patyrė daugiau kaip 4 milijonus litų nuostolių.

Pablogėjusią draudimo įmonės DUAB „INGO Baltic” finansinę padėtį lėmė labai spartus įmonės veiklos išsiplėtimas 2004 m. IV ir 2005 m. I ketvirčiais, didelės įmonės išlaidos organizuojant ir plečiant veiklą bei negautos planuotos pajamos. Besiplečiančioms įmonėms Priežiūros komisija visuomet skiria papildomą dėmesį.

Tada bendrovės akcininkai operatyviai sureagavo ir buvo paskelbta apie įstatinio kapitalo didinimą nuo 7,2 iki 18 milijonų litų. DUAB „INGO Baltic” akcininkams įvykdžius įpareigojimus atkurti tvirtą finansinę padėtį, visi Priežiūros komisijos nustatyti veiklos apribojimai būtų buvę atšaukti – panaikintas turto areštas, leidžiama toliau plėstis. Tačiau pažadai taip ir nebuvo įgyvendinti – įstatinis kapitalas nebuvo padidintas.

Panaikino licencijos galiojimą

Todėl DPK nusprendė panaikinti licencijos galiojimą. Tame pačiame komisijos pranešime skelbiama:

„Sprendimą panaikinti DUAB „INGO Baltic” draudimo veiklos licencijos galiojimą Priežiūros komisija priėmė įvertinus DUAB „INGO Baltic” finansinę padėtį kaip nepakankami tvirtą įprastinei draudimo veiklai vykdyti bei negavusi tvirtų garantijų, kad įmonės įstatinis kapitalas bus nedelsiant padidintas iki reikiamo dydžio. Draudimo veiklos licencijos galiojimo panaikinimas atima iš DUAB „INGO Baltic” teisę sudaryti naujas draudimo sutartis ir tokiu būdu prisiimti naujus draudiminius įsipareigojimus.

Priežiūros komisija ėmėsi visų priemonių užtikrinti DUAB „INGO Baltic” draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų turtinius interesus. Papildomo turto areštas padidina areštuoto DUAB „INGO Baltic” turto vertę iki 11,5 mln. litų, tuo užtikrinant DUAB „INGO Baltic” įsipareigojimų, susijusių su draudimo sutartimis, vykdymą. Įpareigojimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitoms draudimo įmonėms siekiama, kad visos DUAB „INGO Baltic” draudimo sutartys būtų perkeltos į kitas draudimo įmones, kurios yra pakankamai stiprios finansiškai atlyginti visus galimus draudiminius nuostolius. DUAB „INGO Baltic” perdavus visas teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitoms draudimo įmonėms, DUAB „INGO Baltic” galės būti perorganizuojama kitai veiklai arba likviduojama.

Visi DUAB „INGO Baltic” veiklos apribojimai nesumažina įmonės pareigų draudėjams ir apdraustiesiems bei tretiesiems asmenims, įmonė ir toliau privalės administruoti visus draudiminius įvykius ir mokėti draudimo išmokas.

Papildomai Priežiūros komisija, siekdama kontroliuoti susidariusią padėtį ir turėti visą informaciją, atlieka finansinį auditą draudimo įmonėje DUAB „INGO Baltic”.

Artimiausi Priežiūros komisijos veiksmai bus nukreipti visokeriopai pagalbai DUAB „INGO Baltic” perleidžiant kitoms draudimo įmonėms teises ir pareigas pagal draudimo sutartis bei kasdieninei DUAB „INGO Baltic” veiklos priežiūrai”.

Pasak Draudimo priežiūros komisijos nario Lauryno Mindaugo Stankevičiaus, „INGO Baltic” ir toliau administruoja žalas, tačiau neturi teisės pasirašyti naujų draudimo sutarčių”. Kas galėtų perimti įmonės turtą ir įsipareigojimus, komisija kol kas neturi duomenų. „Tuo rūpinasi INGO Baltic”, – teigė L.M.Stankevičius. – Tikimės, kad iki rugpjūčio 9 d. jie ras, kas perima jų teises ir pareigas. Jei ne, vėliau iniciatyvos imsis komisija. Manome, kad „INGO Baltic” klientai neturėtų nukentėti”. Anot jo, šiuo metu yra areštuota apie 11,5 mln. litų „INGO Baltic” turto, dengiančio techninius atidėjimus. Blogiausiu atveju (jei niekas nepanorės perimti draudimo bendrovės įsipareigojimų) tokios vertės turto turėtų pakakti atlyginti draudiko įsipareigojimus.

Turto vertė dirbtinai padidinta?

Tačiau kai kurie draudimo specialistai susiklosčiusią situaciją vertina ne taip optimistiškai. Pernai „INGO Baltic” pasirašytos draudimo sutartys viršijo 35 milijonus litų. Skirtingais vertinimais, žaloms atlyginti tenka nuo 50 iki 70 proc. draudimo įmokų. Taigi „INGO Baltic” žalai atlyginti reikėtų nuo 17,5 iki 24,5 milijono litų. Įvertinant tai, kad didelę dalį šios kompanijos draudimo sutarčių sudaro transporto priemonių draudimas ir transporto priemonių (savininkų) civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (t.y. vienos rizikingiausių draudimo rūšių), labai tikėtina, kad ir 70 proc. nuostolingumas gali būti viršytas. O areštuoto turto yra vos už 11,5 milijono litų. Tad jo gali neužtekti ir pusei žalų atlyginti.

Kitas nenorėjęs savo pavardės skelbti rinkos analitikas atkreipė dėmesį, kad turto vertė dažniausiai būna dirbtinai padidinta.

Dar siūlo paslaugas

„INGO Baltic” interneto tinklalapyje (beje, jis dar vadinamas senuoju „Baltic Garant” vardu) tarp naujausių pranešimų yra tik tai, kad „INGO Baltic” didina įstatinį kapitalą” (2005.06.01).

Apie tai, kad įmonės veiklos licencija panaikinta, net neužsimenama. Maža to, bendrovė „siūlo” keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, sausumos transporto priemonių (KASKO) draudimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kitų rūšių draudimą. Net kviečia dirbti draudimo vadybininkus ir draudimo agentus.

Vakar generalinio „INGO Baltic” direktoriaus Jono Beržinsko pakalbinti nepavyko. Niekas kitas centrinėje būstinėje nebuvo įgaliotas teikti papildomos informacijos apie būsimus bendrovės planus ir galimus teisių bei pareigų perėmėjus.

Tomas Povilaitis