„Už Lietuvą”, – iškėlęs sklidiną giros stiklinę šūkteli trimetis Naglis, nors šios šalies vaikas dar niekada nematė. Jis gimė ir gyvena Airijoje.
„Vyresnėlį į Airiją atsivežėme, kai jam buvo penkeri. Iki šiol tebesvaigsta Lietuva, sako labai pasiilgęs močiutės. Iš pradžių jam buvo didžiulė trauma, vyras net dviratį specialiai nupirko, kad tik jis išeitų į kiemą ir pradėtų bendrauti su airių vaikais”, – atviravo jau ketvertą metų Airijoje su visa šeima gyvenanti ir dirbanti Naglio mama Danguolė Tautvydienė.
Vaikus auginti nesunku
Lietuvių vaikų kasmet Airijoje daugėja. Lietuvės noriai gimdo čia vaikus dėl palankių socialinių garantijų.
Viena Airijoje dirbanti lietuvė paminėjo ir kitą faktą, dėl ko į Airiją išvykusios lietuvės ten gimdo daug vaikų. Anot jos, kadangi Airijoje uždrausti abortai, jos tiesiog neturinčios kito pasirinkimo.
„Bet kuriuo atveju, vaikus auginti čia nėra sunku”, – patikino D. Tautvydienė.
Moteris pasakojo, kad už vaikus išmokos mokamos iki kol jiems sukaks 16 metų – kas mėnesį po 150 eurų. Pakanka užsiregistruoti, kad nors vienas šeimos narys legaliai dirba Airijoje.
„Nors vyresnysis sūnus gimė Lietuvoje, vos tik atvažiavome dirbti į Airiją, pradėjome gauti išmokas. Be to, iki 6 metų vaikams per metus papildomai sumokama dar 1000 eurų dydžio išmoka”, – pasakojo D. Tautvydienė.
Svajoja apie lietuvišką mokyklą
Daugeliu atveju vaikai ir sulaiko kai kuriuos Airijoje gyvenančius lietuvius nuo grįžimo į Lietuvą.
Tėvai nebenori, kad jų vaikai dar kartą išgyventų traumą – keletą metų Airiškoje mokykloje pasimokiusiam vaikui būtų sudėtinga adaptuotis lietuviškose mokyklose.
Todėl daugelio Airijoje dirbančių lietuvių svajonė – kad ten būtų atidaryta nors viena lietuviška mokykla.
Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskaja pastebėjo, kad vaikams nėra lengva visą savaitę lankyti airišką mokyklą, o šeštadienį dar bėgti pasimokyti lietuviškai. Anot jos, jei pavyktų Airijoje atidaryti lietuvišką mokyklą, būtų daugiau vilčių, kad lietuviškus atestatus gavę Airijos lietuvių vaikai užaugę grįžtų dirbti į tėvynę.
Per savaitę – 3 valandos
Kol kas Airijoje veikia 4 savaitgalinės lietuviškos mokyklėlės, kurias lanko per 400 vaikų. Planuojama atidaryti dar vieną.
Lietuviukai nuo 3 iki 18 metų turi galimybę kiekvieną šeštadienį jose praleisti po 3 valandas.
„Vaikai pagal amžių yra suskirstyti į keturias grupes. Savanoriai mokytojai, kurių mūsų mokyklėlėje yra 15, moko juos lietuvių kalbos, geografijos, istorijos, vyresniuosius – net chemijos. Taip pat mokome lietuviškų dainų, piešti. Tačiau tos trys valandos per savaitę – tik lašas jūroje”, – pasakojo Dublino lietuviškoje mokyklėlėje dailės mokanti Laura Garbatavičiūtė.
Dublinei veikiančios savaitgalinės mokyklėlės „Keturi vėjai” direktorė Rasa Kerienė pasakojo, kad šį rugsėjį susirinko 90 vaikų.
L. Garbatavičiūtė pastebėjo, kad ne visi Airijoje dirbantys lietuviai leidžia savo vaikus į lietuviškas mokyklėles, mat kas mėnesinį reikia mokėti mokestį – 20 eurų. Kai kurie tėvai burnoja, esą tai per brangu. Tačiau mokestis neišvengiamas, mat tenka nuomoti patalpas. Pusantrų metų Dublino mokyklėlė glaudėsi Lietuvos ambasadoje, tačiau padaugėjus vaikų, jie ten nebesutelpa.
„Labai norėtume turėti savo patalpas, kur galėtume pasikabinti žemėlapį, rengti parodas ir pan. Manau, kad tuomet mokyklėlę lankytų dar daugiau vaikų”, – svarstė R. Kerienė.
Mokytojos apgailestavo, kad daugelis lietuvių vaikų net tarpusavyje jau kalbasi angliškai, nes šitaip pripratę airiškoje mokykloje.
„Tenka drausminti, visuomet liepiame tarpusavyje kalbėtis lietuviškai. Bet jų kalba jau iškraipyta. Pavyzdžiui, vienas vaikas sako ne „malka”, o „meda”, nes tik toks žodis jam asocijuojasi su medžiu. Arba sako: „nusikirvo koją”, vietoje „nusikirto koją”, – pasakojo L. Garbatavičiūtė.