Eurolygos rekomendacijų sulaukusi BBL permainų imsis, kai sustiprės latvių ir estų klubai
„Lyga jau įsitvirtino Latvijoje ir Estijoje, tik Lietuvoje dar ieškome savo nišos”, – sakė SEB Baltijos krepšinio lygos (BBL) vykdantysis direktorius Mindaugas Balčiūnas.
BBL čempionatas, kuriame startavo trimis komandomis mažiau nei praėjusį sezoną, savaitgalį pradėjo jau trečiąjį savo sezoną. Lietuvai lygoje atstovauja 8 komandos, Latvijai – keturios, Estijai – dvi.
„Kauno dienoje” – pokalbis su BBL vykdančiuoju direktoriumi Mindaugu Balčiūnu apie lygos dabartį ir perspektyvas.
Čempionatas bus įdomesnis
– Šį sezoną BBL čempionatas vyks pagal naują sistemą. Dėl kokių priežasčių nutarėte keisti senąjį varžybų formatą?
– Praėjusį sezoną pagrindinė lygos problema buvo komandų meistriškumo skirtumas. Dalis rungtynių baigdavosi dideliais skirtumais, todėl reikėjo komandas išskirti. Po svarstymų priėmėme naująjį čempionato modelį. Iš pradžių abiejose grupėse žais po lygiai komandų iš vienos šalies, o po to jos atsisijos pagal meistriškumą į pirmąjį ir antrąjį divizionus. Didžiausias šios sistemos pliusas, kad antrasis divizionas nebus uždaras (iš jo, pasiekus reikiamą rezultatą, bus galima pereiti į pirmąjį) ir bus daugiau rungtynių tarp lygių ar lygesnių komandų. Manome, jog ir žiūrovams bus įdomiau, kai kova aikštėje kels intrigą.
– Kaip vertinate Lietuvos komandų nutarimą atskirti LKL ir BBL čempionatus?
– Nevienareikšmiai. Iš vienos pusės – gal tai ir gerai, nes krepšinio mėgėjams būdavo sudėtinga susigaudyti, kas kada vyksta. Tačiau tokia praktika sėkmingai taikoma kai kuriose kitose Europos šalyse. Iš kitos pusės – dabar pačioms komandoms gali būti kebliau, nes su tais pačiais varžovais vieną savaitgalį gali tekti žaisti LKL, kitą – BBL varžybas.
Bet yra įvairių minčių, projektų, tik apie juos dar anksti kalbėti. Iš pradžių pažiūrėsime, ką tarpsezoniu nuveikė latvių ir estų komandos, nes kol kas matėme tik atliktus formalius ir teorinius darbus – suformuotus biudžetus, sporto sales. O Baltijos lygai labai reikia sportinio lygio pakilimo.
Surinko milijoninius biudžetus
– Kokie yra latvių ir estų klubų biudžetai?
– Už Lietuvos vidutiniokių komandų gerokai didesni. Abu estų klubai – Talino „Kalev/Cramo” ir Tartu „Rock” – surinko po milijoną eurų, tai yra po 3,5 milijono litų. Latvijos čempionas „Ventspils” turės puspenkto milijono litų, Rygos ASK – 4,2 milijono, „Barons” – maždaug 3,5 milijono litų. Tik Valmieros „Lačplėša alus” jau mažesnis – 1,6 milijono litų, nors, palyginti su mūsų panašaus lygio ekipomis, taip pat didelis.
Kitas klausimas – kaip šie klubai sugebės pasinaudoti šiais pinigais. Teko daug bendrauti su Latvijos ir Estijos klubų savininkais aiškinant, kad komandoms reikia milijoninio biudžeto. Estijos krepšinio klubams 600-700 tūkstančių litų biudžetas atrodė milžiniškas. Tačiau mums pavyko įrodyti, kad jų komandoms reikia daugiau pinigų, kad jos galėtų konkuruoti su kaimynais.
Didelis pasiekimas, kad estų komandas pradėjo remti ir Talino bei Tartu savivaldybės. Tikimės, kad atsiradus daugiau pinigų, gerokai pažengs į priekį į šių šalių komandų meistriškumas.
Lietuvių stiprybė yra tai, kad turėdami mažiau pinigų (čia nekalbu apie „Žalgirį” ir „Lietuvos rytą”), jie surenka stipresnes komandas.
Klubai nesižavi užsienio žaidėjais
– BBL neberiboja legionierių skaičiaus komandose. Galbūt turtingesni latviai ir estai lietuvius bandys nugalėti su stipresnių užsieniečių pagalba?
– Apie užsieniečius reikėtų kalbėtų dviem aspektais. Buvo diskusijų ir pasisakymų, kad BBL atvėrus duris komandas užplūs legionieriai iš Brazilijos ar Afrikos. Betgi visas užsieniečių kovas reguliuoja nacionaliniai čempionatai. Juk komandos nepirks žaidėjų specialiai Baltijos lygai.
Antras dalykas, legionieriai, ypač atvykstantys į ne pačias stipriausias ekipas, dažnai būna loterija. Praėjusį sezoną matėme „Ventspils” pavyzdį. Galima sakyti, nevykę užsienio žaidėjai pražudė komandą. Todėl šiemet Ventspilio klubas susigrąžino savų žaidėjų iš užsienio, o nebandė įsigyti dar daugiau legionierių. Nors ir Latvijoje yra ta pati problema kaip Lietuvoje – savi krepšininkai gerokai brangesni. „Ventspils” atstovaus Aigaras Vitolas, Ulmanis. Estų „Rock” žais Martinas Mursepas. Tai, kad grįžta žaidėjai į savo šalių klubus, mūsų lygai yra labai svarbu. Neabejoju, kad su savais krepšininkais latviai ir estai pasieks daugiau.
Gaila, kad lietuviai tuo pasigirti kol kas negali – savi žaidėjai daugeliui klubų yra per brangūs. Bet užsieniečių Lietuvos komandose, išskyrus dvi stipriausias, šį sezoną taip pat sumažėjo.
Komandų mažės
– Jau šio sezono išvakarėse paskelbėte, kad kitais metais BBL sumažins komandų skaičių iki dvylikos. Kodėl?
– Dėl paprastos priežasties – reikia ieškoti optimalaus komandų skaičiaus. Dvylika, mano manymu, yra pats tinkamiausias skaičius. Nebent po šios sezono įvyks gerų poslinkių. Pavyzdžiui, Kauno „Atletas”, Valmieros „Lačplėša alus” ar dar kurios kitos komandos pradės geriau žaisti. Komandų mažinimą lemia rinka ir natūrali atranka. Kiek bus pajėgių komandų, atitinkančių reikalaujamą lygį ir sportine, ir finansine, vadybos prasme, tiek jų ir žais BBL. Jeigu bus 16, tiek ir galės kovoti mūsų lygoje. Manau, BBL valdyba tam neprieštarautų. Šiandien matome, kad kai kurios komandos turi stipriai pasitempti. Viena jų – „Atletas”.
– Rugpjūčio pradžioje BBL valdyba buvo laikinai suspendavusi „Atletą”, nes klubo vadovai nepateikė reikiamų garantijų. O ar lyga reaguoja, kai komandos neatsiskaito su žaidėjais? Turiu galvoje „Panevėžį”, kuris yra skolingas Gediminui Navickui. Juk tai gali reikšti, kad klubas taip pat turi finansinių problemų, dėl kurių buvo suspenduotas „Atletas”.
– Mes kalbėjome su „Panevėžio” vadovais apie šią problemą. Jie žadėjo visas skolas grąžinti. Bet juridiškai mes negalime kištis į tokią situaciją, nes kontraktas yra sudarytas tarp dviejų šalių – žaidėjo ir klubo, o lyga šiuo atveju niekaip nedalyvauja tame sandoryje. Tiesiausias kelias krepšininkui – kreiptis į teismą. Bet lygos nuostata aiški – tokių dalykų negali būti ir pagal savo galimybes stengsimės ginti žaidėjų interesus.
Neteisinu „Panevėžio”, bet „Atletas” buvo suspenduotas ir dėl kitų dalykų – dėl sporto bazės, dėl praėjusio sezono. Kauniečiai pernai žaidė net trijose sporto salėse. Bet kai klubas pristatė savo patvirtintą biudžetą, o teisininkai mums patvirtino, kad tai yra galiojančios sutartys su rėmėjais, formaliai sąlygas įvykdė ir kliūčių likti BBL neliko. Gerai, kad „Atletas” žais Sporto halėje, tad neliko ir arenos problemos.
Laukia Eurolygos plėtros
– Kaip manote – Baltijos lyga jau įsitvirtino regione ar vis dar ieško savo nišos?
– Latvijoje ir Estijoje BBL tikrai įsitvirtino ir tapo svarbiausiu sporto renginiu. Lietuvoje dėl pakankamai aiškių priežasčių – tos pačios komandos dalyvauja dviejuose čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose – galbūt dar ieškome savo vietos. Gerąja prasme dar stumdomės pečiais su Lietuvos krepšinio lyga. Bet, pabrėžiu, gerąja prasme, nes mes tikrai normaliai bendradarbiaujame. Tik eiliniams krepšinio mėgėjams abiejų lygų varžybos dar kartais gali susipainioti. Todėl ateityje privalėsime rasti kažkokį sprendimą. Turime įvairių rekomendacijų iš Eurolygos pusės, kaip turėtų atrodyti Baltijos lygos čempionatas. Bet kol nebus stiprių latvių ir estų klubų, apie realias permainas neverta kalbėti.
– BBL varžybų svorį gerokai padidintų žadama vieta Eurolygoje?
– Iš tiesų ir mes labai tos vietos trokštame. Ji mums yra pažadėta, BBL yra visuose Eurolygos plėtros projektuose, tik neaiškus vienas klausimas – kada ta plėtra įvyks?
Už tritaškius mokės eurus
2006-2007 metų BBL čempionate 14 lygos komandų dviejų ratų sistema rungtyniaus dviejose grupėse, iš kurių po tris geriausias pateks į pirmąjį divizioną. Likusios aštuonios komandos sudarys antrąjį divizioną.
Naujai suformuotuose divizionuose visos komandos viena su kita vėl rungtyniaus dviejų ratų sistema. Dvi geriausios antrojo diviziono komandos pateks į atkrintamąsias SEB BBL varžybas, kur susitiks su penktąja ir šeštąja pirmojo diviziono komandomis. Šių porų nugalėtojai toliau varžysis su trečiąja ir ketvirtąja pirmojo diviziono komandomis, o pergalės atveju pateks į BBL finalinio ketverto turnyrą, kuriame jų jau lauks pirmoji ir antroji 1-ojo diviziono komandos.
Šį sezoną SEB BBL vykdys keletą pramoginių ir socialinių akcijų. Pagrindinė – „SEB BBL Triple Effect”, kurios metu visi krepšininkų pataikyti tritaškiai metimai bus sumuojami bei įvertinami eurais. Kiekvieną sėkmingą tritaškį metimą, pelnytą per rungtynes, SEB Baltijos šalių bankai ir lygos klubai įvertins po 2 eurus. O visi pinigai už taiklius tritaškius metimus bus paaukoti vaikų globos namams.
SEB Vilniaus banko prezidento Audriaus Žiugždos teigimu, tokiu būdu tikimasi sukaupti net 6 tūkstančius eurų, kuriuos planuojama pervesti vaikų globos namams, esantiems Baltijos šalyse.