Valdininkai tikina, kad Kaune grąžintinų žemių savininkams beveik neliko laisvų sklypų, tačiau iš tikrųjų mieste yra daug neužstatytų plotų
Kaune žemės laukia šeši tūkstančiai paveldėtojų. Valdininkai prognozuoja, kad dauguma jų turės tenkintis abejotinos vertės kompensacijomis, nes jau mažai likę neužstatytų ir niekam nepriklausančių teritorijų.
Tačiau tuo pat metu daug valstybinės žemės išnuomojama, privatizuojama, o eilėje laukiantiems savininkams tvirtinama apie beviltišką situaciją.
Kauno apskrities administracija teisinasi, kad neturi duomenų apie laisvus žemės plotus – juos turi pateikti Kauno savivaldybės administracija. Pastarosios tarnautojai teigia, kad dėl didelio krūvio nespėja rengti detaliųjų planų. Kol paaiškės, kiek yra neužimtų teritorijų, gali pasibaigti žemės reforma.
Laisvos žemės grąžinti neskuba
Kauno apskrities administracijos ir Savivaldybės administracijos valdininkai dažnai tvirtina, kad Kaune neįmanoma grąžinti žemės visiems pateikusiems prašymus paveldėtojams. Teigiama, kad šeši tūkstančiai eilėje laukiančių žmonių turės tenkintis kompensacijomis pinigais arba vertybiniais popieriais.
Tuo tarpu Žemės savininkų sąjungos koordinatorė Rūta Zabielienė sako, kad mieste yra daug laisvos valstybinės žemės. „Pasitelkę Kaune rinktus Seimo narius bandėme gauti informacijos, kiek iš tikrųjų mieste yra neužstatytos žemės, tačiau nei Savivaldybės, nei Kauno apskrities administracijų valdininkai atsakymo pateikti negalėjo”, – teigė ji.
Žemės savininkų sąjunga pati pradėjo kaupti duomenis. Paaiškėjo, kad nemažai neužstatytų plotų yra Fredoje, Aleksote, Vaišvydavoje, Rokuose, Domeikavoje. „Taip pat daug sklypų būtų galima suformuoti Elektrėnų, Draugystės gatvėse, Taikos prospekte, – kalbėjo R.Zabielienė. – Daug laisvų teritorijų aplink Kauną. Jos užima ne vieną šimtą hektarų, kuriuos galima suskirstyti po 12 arų ir bent iš dalies atkurti nuosavybę daugeliui savininkų”.
Savivaldybės administracija dažnai skelbia suformavusi valstybinės žemės detaliuosius planus sklypams, kuriuos paskui leidžia prijungti prie privačių teritorijų. Dažnai tai būna kelių arų sklypai, tačiau, savininkų nuomone, jie irgi galėtų būti grąžinti nekilnojamojo turto paveldėtojams, nes pagal įstatymus mažiausias grąžintinos žemės sklypas gali būti keturių arų.
Konkurencija su verslininkais
Laisvos žemės vilioja nekilnojamojo turo vystymo bendroves. Fredoje prie Tyrulių ir Orchidėjų gatvių 3 ha teritorija 99 metams buvo išnuomota privačiai įmonei. Vėliau nuomininkai keitėsi du kartus. Dabar daugiau kaip hektaro plote yra penki nuosavų namų sklypai, kai kurie jų jau įteisinti kaip privati nuosavybė. Netoliese gali išdygti daugiabutis.
„Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau, – sako R.Zabielienė. – Kai vieningai pradėjome tuo domėtis, intensyvus detaliųjų planų formavimas laisvose žemėse buvo pristabdytas”.
Kauno mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas teigė, kad mieste yra daug nenaudojamos žemės pramoninėse zonose. „Savivaldybės administracija sulaukia verslininkų prašymų leisti pakeisti jų paskirtį, – sakė jis. – Neabejotina, kad ten pradės dygti gyvenamieji namai, o savininkams ir vėl bus sakoma, kad laisvos žemės nėra”.
Žemės plotai prarandami ir Savivaldybės administracijai nusprendus parduoti nuostolingas savo įmones. Bendrovę „Apželdinimas” pernai aukcione įsigijo nekilnojamojo turto įmonė „Baltic realty adviser”. Jos atstovai neslėpė, kad „Apželdinimo” teritorijoje bus statomas Gintariškių gyvenamųjų namų kvartalas.
Verslininkai pripažįsta, kad užsitęsusi žemės reforma trukdo miesto plėtrai. „YIT Kausta būstas” direktorius Algimantas Nekrašius sako, kad tai – opiausia problema ieškant vietos naujų daugiabučių statybai.
Koją kiša plėtros vizijos
Ona Bukartienė keliolika metų bando susigrąžinti sklypą didelėje Petrašiūnų dykvietėje prie Nemuno. „Šiuose laukuose nieko nėra, tačiau niekaip neįveikiu biurokratinių barjerų, nes man aiškina, kad čia bus uostas”, – kalbėjo moteris. Šioje teritorijoje sklypų negali atgauti dar apie dešimt paveldėtojų.
Petrašiūnuose krovininių laivų uostą statyti siūlo Kauno miesto tarybos narys Gediminas Petrauskas, nors galimybių studijos rengėjai rekomenduoja šį objektą įkurti Marvelėje.
Daug problemų savininkai turi ir Palemone, kur ketinama statyti intermodalinį terminalą, nors tai padaryti daugiau galimybių turi Kauno laisvosios ekonominės zonos valdytojai.
K.Kuzminskas mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama savininkams. „Paskui galima šias žemes išpirkti ir rūpintis miesto plėtra”, – mano jis.
Situacija paaiškės negreitai
Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Petras Sabeckis teigė, kad atkuriant žemės nuosavybę vadovaujamasi tik Kauno savivaldybės administracijos pateiktais laisvos žemės planais. „Dabar neturime visų duomenų apie mieste esančius laisvų žemių plotus, – teigė jis. – Kai jų sulauksime, reforma taps spartesnė”.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius nesiryžo atsakyti, kada tai bus. Iš pradžių tikėtasi planus pateikti iki šių metų pabaigos, bet dabar tuo abejojama. „Kaune žemėtvarkininkams tenka pats didžiausias krūvis, nes čia daugiausia savininkų, tuo tarpu pajėgos tokios pačios kaip ir kituose miestuose, – aiškino jis. – Per metus spėjame parengti apie 100 detaliųjų planų”.
Jau neatmetama galimybė, kad likę laisvi žemės plotai Kauno apskrities administraciją pasieks tik kitais metais, baigiantis Vyriausybės paskelbtam žemės reformos terminui.
R.Zabielienė sakė, kad Žemės savininkų sąjunga rengiasi suvažiavimui, kuriame bus svarstomi pasiūlymai Seimui ir Vyriausybei. „Pirmiausiai turime pasiekti, kad savininkai gautų nuosavybės atstatymo garantijas, kokias turi grąžintinų namų savininkai, – sakė ji. – Pagal dabartinius įstatymus mes esame visiškai neapsaugoti nuo galimybės likti be atkurtos nuosavybės, kai pasibaigs žemės reforma. Šiuo metu intensyviai kviečiu žmones burtis po mūsų sąjungos vėliava ir kartu kovoti už savo teises”.
Kompensacijos – bevertės
Už žemę, kurios neįmanoma sugrąžinti mieste, valstybė siūlo kompensuoti ją kitose šalies vietose. Tačiau miesto sklypai tūkstančius kartų didesnės vertės nei provincijoje. Piniginę kompensaciją galima vadinti tik simboline – bet kurioje miesto vietoje už arą iš valstybės neįmanoma gauti daugiau kaip 768 litų.
Kompensacijos bendrovių akcijomis taip pat nėra didelės – duodamos ne didesnės vertės kaip 500 litų už arą akcijos.
Žemėtvarkininkai apskaičiavę, kad norint savininkams išmokėti pinigus rinkos kainomis, Kaune reikėtų 16 milijardų litų.
Paveldėtojai Vitai Karužaitei Kauno apskrities administracija pabandė be jos sutikimo už dalį užstatytos žemės paskirti kompensaciją vertybiniais popieriais. „Iš pradžių Kauno apskrities administracija raštu paprašė pasirinkti kompensavimo būdą, – pasakojo moteris. – Du kartus į šiuos klausimus atsakiau, kad mane tenkina tik kompensacija natūra, tačiau vėliau gavau raštą apie paskirtą kompensaciją vertybiniais popieriais”.
V.Karužaitė tokį sprendimą apskundė teismui ir jį laimėjo. „Tačiau nežinau, kada atgausiu paveldėtą sklypą”, – kalbėjo ji.
Iš V.Karužaitės pateiktų susirašinėjimo su valdžios institucijomis dokumentų matosi, kad reforma lėtai vykdoma ir dėl biurokratinių vilkinimų. Su tuo susiduria dauguma savininkų. Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus išvadose pastebima, kad V.Karužaitė buvo klaidinama valdininkų, kurie teigė, esą laisva žemė, kur galėtų būti atkurta jos nuosavybė, skirta bendriems miesto poreikiams. Tačiau vėliau šie sklypai buvo parduoti privatiems asmenims.