Negyvenamame bute sukosi elektros skaitikliai, o akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų (RST) dokumentuose keitėsi skolos tarifai ir sumos. Vilnietė Genutė Pugačiukienė įsitikinusi, kad bendrovę pričiupo „su įkalčiais”, tačiau ir elektros tiekėjai jaučiasi visiškai teisūs.
Vilnietei Genutei Pugačiukienei šoką sukėlė Rytų skirstomųjų tinklų (RST) bendrovės pateiktos sąskaitos. Elektros tiekėjai per trumpą laiką moteriai pateikė tris skirtingus dokumentus dėl elektros energijos. Juose ne tik nurodė skirtingus elektros energijos tarifus, bet ir vis kitokį neva sunaudotų kilovatvalandžių skaičių.
Tuščias butas
Prieš pustrečių metų Genutės sūnus Audrius Pugačiukas nutarė įsigyti butą naujame name Ukmergės gatvėje. Tačiau jam įrengti šeima pristigo pinigų.
Taip ir stovi plikos betoninės sienos su styrančiais elektros laidais. „Per visus tuos metus bute buvome gal penkias minutes, – „Lietuvos žinioms” sakė pašnekovė. – Apžiūrėjome patalpas ir išėjome. Bute nėra baldų, elektros prietaisų ar šviestuvų, čia niekas negyveno”.
Pugačiukienės žodžius patvirtina bendrovės „Vilniaus vandenys” patikrinimo aktas. Nesulaukę pinigų už vandenį, tiekėjai neseniai paragino Pugačiukus įsileisti inspektorius. Šiemet gegužės 26 dieną butą patikrinusi bendrovės „Vilniaus vandenys” abonentų tarnybos inspektorė – kontrolierė Irena Šliachtovič patikrinimo rezultatus išklojo akte: „Patikrinimo metu nustatyta, kad bute niekas negyvena, butas dar neįrengtas, šalto vandens skaitiklis tvarkingas, jo rodmenys nuliniai, skaitiklis užplombuotas”.
Galima spėlioti, ar buto savininkas, kuris čia negamino maisto, nesimaudė ir nesilankė tualete, tuo pat metu naudojo kitus civilizacijos patogumus – žiūrėjo televizorių ar žibino elektros lemputę?
Pakeitė skaitiklį
Šiame bute įrengtas vieno tarifo elektros skaitiklis Nr.300310. Elektrikai yra užfiksavę vadinamuosius pradinius naujo skaitiklio rodmenis: 11 kilovatvalandžių.
Redakcijai Pugačiukienė pateikė dokumentą, iš kurio matyti, kad RST Vilniaus regiono Vilniaus miesto Šiaurinio skyriaus vadybininkė Tereza Kovger 2004 metų rugpjūčio 16 dieną patikrino minėtą skaitiklį ir nustatė tuos pačius nepakitusius rodmenis: 11 kilovatvalandžių.
Kovger skaitiklį tikrino, nes tą dieną ketinta jį pakeisti į kitą, dviejų tarifų. Tačiau, kaip rodo LŽ turimi dokumentai, kitas buvo neprijungtas dėl banalios priežasties: tokių skaitiklių bendrovės sandėlyje tuo metu nebuvo. Teko laukti.
Pugačiukienė laikraščiui teigė du kartus skambinusi elektros tiekėjams ir teiravusis, kada skaitiklis bus keičiamas. Moteris būtinai norėjo dalyvauti, todėl nurodė, kaip jai paskambinti. Paskutinis Pugačiukienės skambutis bendrovei užfiksuotas rugsėjo 1 dieną.
Rugsėjo 6 dieną skaitiklis buvo pakeistas moteriai nedalyvaujant.
„Man apie tai nepranešė”, – redakcijai teigė Pugačiukienė. Moteris sako turėjusi kitų svarbių reikalų, dėl skaitiklio daugiau į bendrovę neskambinusi.
Naujojo skaitiklio numeris – 214433. Netrukus iš dokumentų paaiškės, kad skaitikliai 300310 ir 214433, šeimininkams nežinant, „sukosi”.
Stovėjo ar sukosi?
Prabėgo metai. Pugačiukienę pribloškė žinia, kad negyvenamo buto naujasis skaitiklis rodo sunaudotą elektros energiją.
2005 rugpjūčio 17 dieną RST Vilniaus Šiaurinio skyriaus elektros apskaitų kontrolierė Svetlana Žuralovič abonentą raštu įspėjo „per 15 dienų padengti įsiskolinimą, kitaip bus išjungtas elektros energijos tiekimas”.
Įspėjamajame pranešime rašoma: „Patikrinto elektros skaitiklio rodmenys dieninio tarifo 99 kilovatvalandės, o naktinio – 77 kilovatvalandės” (tai – apie naująjį skaitiklį).
Žemiau – kitas įrašas: „Jūsų įsiskolinimas dieniniu (arba vienkainiu tarifu) 848 kilovatvalandės po 30 centų už kiekvieną sudaro 254,40 lito”. Ten pat šratinuku ranka prirašyti žodžiai: „Už seną skaitiklį”.
„Negalėjau patikėti, kad mūsų tuščiame bute, mums nežinant, sukosi ne tik senasis skaitiklis, bet ir naujasis! – piktinosi Pugačiukienė. – Senąjį pakeitė mums nedalyvaujant, be jokio perėmimo ir perdavimo akto, todėl patikrinti rodmenų negalėjau”.
Moteris nuskubėjo apžiūrėti naujojo apskaitos prietaiso.
Laukė netikėtumas: naujasis skaitiklis rodė ne 99 ir 77 kilovatvalandes, o tik 7 ir 0. Tokie ir buvo pradiniai naujojo skaitiklio duomenys, buvo matyti, kad elektra niekas nesinaudojo.
Tai kodėl pranešime nurodyti neteisingi duomenys?
Pugačiukienė elektros tiekėjams išliejo savo nepasitenkinimą, reikalavo nuvykti į butą ir dar kartą žvilgtelėti į skaitiklį. Tada ji sulaukė kito pranešimo.
2005 rugsėjo 15 dienos pranešime naujojo elektros skaitiklio rodmenys teisingi (7 ir 0 kilovatvalandžių), o įsiskolinimas dieniniu (vienkainiu) tarifu – nebe 254 litai, o 226,80 lito.
Už elektros tiekimo atnaujinimą reikalaujama sumokėti įsiskolinimą ir dar 51 litą.
Trečia suma
Kadangi savo teisumu neabejoję Pugačiukai elektros tiekėjams nemokėjo, šiemet bendrovė kreipėsi į teismą.
Ji pareiškime nurodė nebe 254 ar 226 litus, o dar kitokią sumą: 181,44 lito! Teismo prašoma bendrovei priteisti įsiskolinimą ir 5 proc. palūkanų.
Kaip atsirado trečia suma? Teismui bendrovė pateikė klientų aptarnavimo skyriaus viršininko Alberto Petrušonio pasirašytą „paskaičiavimą”.
Dokumente teigiama, kad Pugačiukas sutartį su bendrove pasirašė 2004 rugpjūčio 16 dieną, skaitiklio pradiniai rodmenys buvo 11 kilovatvalandžių, o 2004 rugsėjo 6 dieną, prieš šį skaitiklį pakeičiant kitu, jis jau rodė 767 kilovatvalandes. Vartotojas už nuimtą skaitiklį liko skolingas 756 kilovatvalandes po 24 centus, tai yra 181,44 lito.
Kodėl vieną dieną vartotojas verčiamas mokėti už senojo skaitiklio neva prisuktas 848 kilovatvalandes po 30 centų? Kodėl po metų teigiama, kad tas pats kadaise nuimtas skaitiklis „prisuko” 756 kilovatvalandes po 24 centus?
Kokia tikimybė, kad 2004 metais tarp rugpjūčio 16-osios ir rugsėjo 6 dienos Pugačiukas, iki tol nesinaudojęs elektros energija, staiga į neįrengtą butą atgabeno galybę buities prietaisų, per porą savaičių „prisuko” beveik 800 kilovatvalandžių, o įrengus naują skaitiklį vėl liovėsi elektrą naudoti?
Taisytas dokumentas
Neseniai Vilniaus 2-asis apylinkės teismas patenkino elektros tiekėjų ieškinį. Teismo nestebino tai, kad įsiskolinimą neva įrodančiuose dokumentuose skaičiai keletą kartų taisyti. Teismas nesutiko skirti dokumentų ekspertizės, kad būtų ištirta, ar dokumentai nesuklastoti. Sprendime Pugačiukienė aptiko tikrovės neatitinkančių žinių. Teisėja Dainora Jievaitytė rašė, kad „butas Genutės Pugačiukienės nuosavybėn perduotas 2004 sausio 30, pasirašant perdavimo aktą”. Tačiau šis butas niekada nebuvo perduotas Pugačiukienei, jis priklauso sūnui. Sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas.
Ne dėl litų
„Man 58-eri, esu aktyvi, mėginu už save kovoti, – LŽ teigė Pugačiukienė. – Bet tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, mane žeidžia ir skaudina. Štai kodėl mūsų šalyje tiek daug savižudybių! Žmonės vis dažniau patiria, kaip menkai vertinamos jų teisės. Antai paskutinius centus skaičiuojantys pensininkai moka už girtaujančius ir įsiskolinančius kaimynus. O praradusieji viltį neturi jėgų nei pasipriešinti, nei pasiskųsti”.
Pugačiukienė teigė kovojanti ne dėl 180 litų.
„Aš kovosiu už tuos vargšus Lietuvos žmones, kurie tylėdami nuryja kartėlį ir iš paskutiniųjų moka ne savo skolas, – karštai tikino pašnekovė. – O jei Lietuvoje neįmanoma pasiekti teisingumo, verčiau emigruočiau. Parduotume namus, įsikurtume Ispanijoje. Jei mus diskriminuotų, žemintų ispanai, būtų lengviau ištverti. Suprasčiau: ten jų tėvynė, o mes – svetimi. Tačiau negaliu susitaikyti su neteisybe savo krašte”.
Kieno skolos?
RST viešųjų ryšių specialistė Liana Jagniatinskytė stebėjosi, kad teismo sprendimu nepatenkinti vartotojai kreipėsi į spaudą ir kaltina elektros tiekėjus.
„Jūsų minimi faktai – tik pirmasis įspūdis, kuris galėjo susidaryti peržvelgus dokumentus, – teigė Jagniatinskytė. – Namas, kuriame Pugačiukienės sūnus įsigijo butą iš statybų bendrovės „Mabilta”, pastatytas 2003 metų lapkritį. Tuomet skaitiklis rodė 00011. Buto nuosavybės teisė gyventojui perėjo 2004-ųjų sausį”.
Pasak specialistės, 2004 metų rugpjūtį savininkas su RST pasirašė elektros tiekimo sutartį.
„Elektros tiekimo sutartyje nurodyti rodmenys skaitiklio, kuris buvo pastatytas „Mabiltai” 2003 metų lapkritį. Tai yra buvusio vartotojo – statybų bendrovės rodmenys (už elektros energiją nemokėta, taigi tie rodmenys sutampa su rodmenimis, kurie buvo skaitiklio įrengimo momentu 2003 metų lapkritį). Tais atvejais, kai statybų bendrovė turtą perduoda savininkui, pasirašomi įvairūs suderinimo aktai (pvz., koks skaitiklis (elektros, vandens, dujų ir pan.) kiek rodė perduodant nuosavybę). Kokius rodmenis Pugačiuko buto skaitiklis iš tiesų rodė nuosavybę įsigyjant, užfiksuota nebuvo, nes gyventojas pateikė tik teisę į buto nuosavybę įrodančius dokumentus”.
Keičiant skaitiklius vieno tarifo skaitiklis (nr. 300310) rodė – 00767 kWh. Tai ir užfiksuota kaip skola. Gyventojams 2004 metais buvo taikomas 0,24 Lt/kWh tarifas. „Šią skolą perdavėme teismui, teismo sprendimu ji turi būti apmokėta, – sakė Jagniatinskytė. – O dviejų laiko zonų skaitiklį tikrinusi RST darbuotoja Žuralovič suklydo. Tai išaiškėjo teisme, peržiūrėjus visus dokumentus, bet tai nesusiję su ieškiniu”.
Pasak specialistės, naujuose namuose butų skaitikliai įrengiami ne butuose, o specialioje patalpoje namo pusrūsyje. „Tad kontrolierė, nurašinėdama rodmenis, tikrai galėjo suklysti, bet ši klaida laiku pastebėta ir ištaisyta, – akcentavo Jagniatinskytė. – Todėl neneigiame fakto, kad tuo metu buto savininkas buvo suklaidintas ir dėl to galėjo kilti daug klausimų dėl skolos sumos”.
Kai nuo 2005 metų keitėsi elektros tarifai gyventojams, „suma buvo perskaičiuota pagal tuo metu galiojusius tarifus”. Tačiau ieškinys teismui „už senojo skaitiklio užfiksuotą elektros energiją pateiktas pagal 2004 metais galiojusius tarifus”.
P.S. RST Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui 2006 kovą įteiktas pareiškimas skamba konkrečiai ir aiškiai: „Vartotojas Pugačiukas liko skolingas už 2004 08 19 – 2004 09 06 tiektą energiją 181 litą”. Apie „Mabiltos” skolas pareiškime neužsimenama.