Per dešimtmetį loterijos „Teleloto” organizatoriai pardavė bilietų daugiau kaip už 724 mln. litų, tačiau ne visuose tiražuose laimėtojams išmokėta daugiau kaip pusė surinktų pinigų. Loteriją organizuojančios bendrovės „Olifėja” vadovai įsitikinę, kad kitaip jie lošėjams negalėtų pasiūlyti laimėti milijono verto „Aukso puodo”.
Loterijų bumas Lietuvoje neslūgsta: vien praėjusiais metais žaidėjams išmokėta laimėjimų už 49 mln. litų. Tiesa, maždaug tokio paties dydžio „laimėjimas” atiteko ir loterijų organizatoriams.
Neabejotina rinkos lyderė – UAB „Olifėja”, pardavusi daugiau kaip 96 proc. visų šalyje išplatintų loterijos bilietų. Pagrindinė „Olifėjos” sėkmė – sekmadienį per televiziją rodomas žaidimas „Teleloto”. Būtent dėl populiarumu kitus žaidimus lenkiančios loterijos taisyklių ir taikomų laimėjimo metodų „Olifėjos” vadovams teko aiškintis Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje (VLPK).
Kiek pinigų pasiekia laimėtojus?
Jau daugiau kaip 10 metų loterijos rinkoje lyderio pozicijų neužleidžianti „Olifėja” pasiekė, kad loterijos tiraže laimėtojams galėtų išmokėti mažiau nei pusę nuo surinktos pinigų sumos, nors Loterijų įstatyme numatyta, kad laimėjimams turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. surinktų už bilietus lėšų.
Tarkime, šį sekmadienį žaidėjai nupirko 500 tūkst. „Teleloto” bilietų, sumokėdami už vieną po 2 litus. Į „Olifėjos” sąskaitą įplaukė milijonas, pagal įstatymą ne mažiau kaip 500 tūkst. litų bendrovė privalo atseikėti laimėjimams. Tačiau taip atsitinka ne visada. Neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kai „Teleloto” žaidėjams atiteko vos 26,4 proc. laimėjimams skirtų lėšų.
1996-2004 metais „Teleloto” žaidėjams tik 84 tiražuose išmokėta laimėtiems bilietams ne mažiau kaip pusė gautų pinigų už parduotus bilietus. Kitų 365 tiražų loterijose laimėjusių bilietų savininkams išmokėta vidutiniškai 39,4 proc. surinktų už tiraže parduotus bilietus lėšų.
Neišmokėti pinigai – kitiems
„Už du litus įsigytas bilietas dalyvauja tik viename tiraže, tad natūralu, kad lošime laimėjimams turėtų būti skiriama ne mažiau 50 proc. visų surinktų pinigų”, – LŽ piktinosi vis dar vilties „Teleloto” laimėti stambią pinigų sumą neprarandantis vilnietis Antanas Petrauskas. Pasak jo, „Teleloto” organizatoriai elgiasi nesąžiningai – jeigu lošime nelaimimas „Aukso puodas”, didelė suma pervedama į kitą lošimą. „Taip viliojami žaidėjai toliau pirkti „Teleloto” bilietus. Tačiau jeigu bilieto nepirksiu, liksiu apgautas, nes mano šansai laimėti buvo daug mažesni, jeigu žaidimo organizatoriai laimėjimams vietoj pusės sumos teskyrė trečdalį?” – svarstė vilnietis.
Bendrovės „Olifėja” generalinio direktoriaus pavaduotojui Donatui Kazlauskui tokie LŽ skaitytojo samprotavimai – ne naujiena. „Dėl to mums teko aiškintis net VLPK, – sakė Kazlauskas. – Išaiškinome loterijos esmę ir daugiau dėl to problemų neturime”.
Pasak Kazlausko, loterija nėra vienas tiražas, tai – tęstinis žaidimas. „Vadovaujamės taisyklėmis, kurias esame pasitvirtinę, – kalbėjo vienas „Olifėjos” akcininkų. – Jeigu žmogus laimėjo kvietimą į kitą tiražą žaisti televizijos studijoje, reikia suprasti, kad tai jau yra tęstinumas”.
Be milijono – nepatrauklu
Pasak Kazlausko, visų žaidėjų interesas yra laimėti kuo didesnį prizą. „Ar būtų įdomu žaidėjams, jei prizų fondas nedidėtų?” – „Olifėjos” direktoriaus pavaduotojo teigimu, dauguma žmonių orientuojasi į „Teleloto”, nes ten laimėjimai patrauklesni.
Taisyklę, kad žaidėjams per vieną tiražą reikia išmokėti ne mažiau kaip 50 proc. visų surinktų pinigų už bilietus, „Olifėja” vis dėlto galėtų taikyti „Teleloto”. Tačiau bendrovė paskaičiavo, kad tokiu atveju „Aukso puodas” nesiektų milijono litų, – vadinasi, prizas nebūtų toks patrauklus.
„Įstatyme parašyta, kad loterijos laimėjimų fondas turi sudaryti ne mažiau 50 proc. loterijos bilietų vertės, – sakė Kazlauskas. – Kas yra laimėjimų fondas? Tai laimėtojams skiriamų laimėjimų suma. Pabrėžiu – skiriamų. Kad šiandien lošime turi būti skirta 50 proc., su tuo visiškai sutinkame. Deja, kai juos skiriame, nežinome, ar šie pinigai bus laimėti. Įstatymas numato, kad privalome skirti, o ne išdalyti. Jei būtų parašyta išdalyti, tada galime atsisėsti ir pagal rezultatus dalyti. Bet įstatymas to nenumato ir nereikia tų dalykų painioti”.
Laimingas tik kas 8 bilietas
„Olifėjos” direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad „Teleloto” laimėjimams visada skiria 50 proc. visų parduotų bilietų sumos, tačiau žaidėjams ne visada pavyksta šiuos pinigus laimėti. „Jeigu jie nelaimimi, pinigai keliauja į kitą žaidimą, – sakė Kazlauskas. – Tarkime, šį savaitgalį „Aukso puodas” buvo 600 tūkst. litų ir jis liko nelaimėtas. Žaidėjai varžėsi dėl didžiojo prizo – 100 tūkst. litų. Likę 500 tūkst. litų perėjo į kito tiražo laimėjimų fondą. Be to, prie šių pinigų taip pat prisideda tos savaitės prieaugis už parduotus bilietus”.
Kazlauskas pabrėžė, kad prieš dvi savaites „Teleloto” išmokėjo net 112 proc. loterijos prizų fondo – jis buvo susikaupęs iš kitų tiražų. „Mes atsiskaitome auditoriams, niekas nepirktų bilietų, jeigu būtų apgavystė”, – vienas „Olifėjos” vadovų pabrėžė, kad ginčas kilo dėl įvairių dviprasmybių Loterijų įstatyme.
Iš tiraže parduotų bilietų tik apie 11-12 proc. bilietų yra laimingi. Laimingais laikomi ir tie, kurie lošėjui grąžina už bilietą sumokėtus du litus.
Sėkmės ir nesėkmės formulės
„Net negali būti kalbos, ar loterijų veikla skaidri, – klausimu stebėjosi Kazlauskas. – Loterijų veikla kaip banko – negalima rizikuoti skaidrumu. Kai mums metamas koks nors šešėlis, esame pasiryžę atskleisti visas žaidimo kortas. Norime parodyti, kad viskas vyksta teisingai, kad žaidėjams nekiltų jokio įtarimo. Jeigu jie abejos loterijos skaidrumu, šis verslas neturės perspektyvos. Mus stebi praktiškai trys milijonai, todėl vieną kartą paslydęs ar suklydęs gali sužlugti”.
Pasak Kazlausko, kiekviename „Teleloto” lošime „Olifėja” skiria 50 proc. prizų fondui nuo parduotų bilietų. Iš jų 10 proc. skiriama kampų žaidimui, 17 proc. – eilutei, 9 proc. – įstrižainei, 34 proc. – „Aukso puodui”. Jeigu jis nelaimimas, 12 proc. pereina į didįjį prizą, o likę 22 proc. – „Aukso puodui” kaupti.
Be to, dar 30 proc. prizų fondo tenka studijos žaidimui. Beje, jų dydis dažnai kinta, nes jį lemia tai, kokius prizus žaidėjai laimi.
Loterijos priežiūra
Per daugiau kaip 10 metų „Olifėja” pardavė „Teleloto” bilietų už daugiau nei 724 mln. litų. Laimėjimams bendrovė išmokėjo 50,16 proc. – per 363 mln. litų. Antroje pagal populiarumą loterijoje „Keno loto” žaidėjams išmokėta daugiau kaip 39 mln. litų. Iš loterijų pelno „Olifėja” pagal įstatymus priversta skirti 8 proc. nacionalinių komandų ir žymiausių Lietuvos sportininkų paramai.
Pasak VLPK pirmininko Česlovo Blažio, komisija tik porą metų prižiūri „Olifėjos” darbą. Iki to laiko už loterijų organizavimą buvo atsakinga Finansų ministerija. „Turiu pripažinti, kad loterijų organizatorius jie prižiūrėjo gana paviršutiniškai, – LŽ sakė Blažys. – Bendrovės pačios rengdavo ir tvirtindavo loterijų taisykles. Kai pasikeitė loterijų organizavimo įstatymas, iš pradžių šioms bendrovėms buvo sudėtinga persitvarkyti”.
Blažio teigimu, daugelyje pasaulio šalių loterijų organizavimo monopolis priklauso valstybei arba ji šią teisę išnuomoja pagal konkursą. „Lietuvoje šis verslas yra privačių bendrovių rankose, tačiau politikai bent artimiausiu metu neketina to keisti”, – VLPK direktoriaus teigimu, loterijos užsienio valstybėse atsirado sunkiu periodu – kai valstybei reikėjo papildomų lėšų socialiniams, visuomeniniams projektams. VLPK dažnai gauna gyventojų skundų dėl „Olifėjos” lošimų, tačiau jie standartiniai – žmonės skundžiasi, kad daug metų perka bilietus, tačiau niekada nelaimi vertingų prizų. „Visi turėtų žinoti, kad žaisdami loterijoje rizikuoja savo pinigais, nes sėkmė nusišypso tikrai ne kiekvienam”, – pabrėžė Blažys.
Užversti žaidėjų skundais
„Olifėjos” direktoriaus pavaduotojas Kazlauskas pabrėžė, kad vokiečiai loterijose leidžia išmokėti tik 45 proc. visų už bilietus gautų lėšų, todėl Lietuvos žaidėjai turi daugiau šansų laimėti.
Bendrovė taip pat gauna skundų iš žmonių dėl jiems nepalankiai susiklosčiusių lošimų. Kai kurie bando įtikinti, kad per televizijos laidą matė visai kitus laimingus skaičius, neva vėliau jie buvo pakeisti. Tokiu atveju „Olifėjos” darbuotojams belieka pasisodinti prieš televizoriaus ekraną „laimėto” prizo atvažiavusį atsiimti žmogų ir parodyti, ar tikrai šie skaičiai buvo sukeisti.
Buvo atvejis, kai vienas žemaitis laimėjo 75 tūkst. litų didįjį prizą, tačiau negalėjo pateikti laimingojo bilieto. Kai tyrimą pradėjo policija ir prokuratūra, paaiškėjo, kad loterijos bilietą nuo jo nugvelbė žmona.