Baigiantis rugsėjui, nutarėme pasisvečiuoti uostamiesčio vaikų globos namuose: paklausti, kas nauja jų kasdienybėje, kokios bėdos spaudžia, kokios naujovės džiugina. Užsukę į globos namus „Rytas”, pirmiausiai sužinojome, kad rugsėjį jie pasitiko perpildyti. Tačiau išgirdome ir gerų naujienų…
„Šiuo metu čia gyvena 81 vaikas, nors vietų yra 75-iems, – sakė direktorė Regina Milašienė. – Bet turime ir gerų žinių – šią žiemą vaikai gyvens šilčiau. Apskritai vaikų gyvenimo sąlygos sparčiai gerėja. Štai naujos durys, naujos sienos, grindys…” – vesdama per remontuojamas patalpas būsimu namų jaukumu džiaugiasi direktorė.
„Rytas” remontuojamas jau kelinti metai, bet šiemet daromi itin dideli darbai. Pastato fasadui renovuoti gauta beveik pusė milijono lito. Svarbiausia, kad jis bus apšiltintas, tiesa, kol kas ne visas, nes lėšų užteks tik dviem trečdaliams. „Pastatas bus padengtas plokštėmis ir iš tolo atrodys tarsi su burėmis. Vaikai šito labai laukia”, – sakė R. Milašienė.
Remontas tęsiasi ir viduje: atnaujinami vaikų kambariai, bendro naudojimo patalpos.
Dar ne taip seniai „Rytas” skendėjo skolose, tad mokyklinius sąsiuvinius tekdavo kirpti pusiau, kad užtektų visiems. O štai šiemet, gavus papildomą finansavimą iš Vyriausybės, vaikai mokslo metams buvo paruošti kaip niekad gerai. Nupirkta naujų kuprinių, drabužių, batų. Dalintis teko ir šįsyk, tačiau bent po vieną naują daiktą gavo kiekvienas mokyklinukas.
Deja, kišenpinigių mokėjimas vaikams nuo keturiolikos metų kol kas egzistuoja tik popieriuje. Jei lito kito neduoda nei artimieji, nei globėjai, vaikai neturi savų pinigų smulkioms išlaidoms. Dėl šios priežasties jie atsisako važiuoti į ekskursijas: kai bendraklasiai perka ledų ar limonado, jie jaučiasi nejaukiai. Tačiau, pasak R. Milašienės, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ėmėsi iniciatyvos padėti šią problemą išspręsti.
Praveriame kambario, kuriame vaikai ruošia pamokas, duris ir trumpam sudrumsčiame tylą. Septynerių metų Karolina rašaluotais pirščiukais mums papasakoja, kad pamokas ruoš maždaug valandą, o paskui bėgs į kiemą. Ketvirtaklasis Valdemaras bėga atsinešti įrodymą apie sėkmingą dalyvavimą tarptautinėje parodoje: „Man labai patinka dailė”, – sako. „O aš mėgstu kūno kultūrą, žaisti kvadratą”, – įsiterpia ir Dainius. Tik mažasis Dariukas nieko nešneka, – šypsosi nuleidęs galvą. Šiemet jis pradėjo eiti į pirmą klasę. Ūgiu turbūt jis pats mažiausias pirmokėlis Klaipėdoje, bet mokytis stengiasi ne mažiau už kitus.
Antraklasis Mantas užaugęs žada dirbti apsaugininku: „Aš noriu visus saugoti”.
„Dauguma mūsų vaikų nagais kabinasi į gyvenimą. Jie nenori kartoti tėvų klaidų”, – tikina direktorė R. Milašienė. Jos pavaduotoja E. Navickienė pasidžiaugė, jog vaikai mokosi neblogai, nemažai jų renkasi ne tik miesto pagrindines bei vidurines mokyklas, bet ir gimnazijas. Šiemet viena mergaitė įstojo į universitetą. Žinoma, yra ir tokių, kurie į globos namus patenka ilgą laiką nelankę mokyklos, todėl jų pažangumas žemas.
Irmantas, kuriam greitai bus aštuoniolika, šiemet jau galėjo stoti į kurią nors profesinę mokyklą, bet tvirtai pasiryžo baigti dvylika klasių. Iš pagrindinės mokyklos perėjo į vidurinę ir dabar kaip įmanydamas stengiasi neatsilikti nuo bendraklasių. „Pagrindinėje mokykloje, galima sakyti, nebuvo ką veikti. Dabar reikia daug mokytis, bet manęs tai negąsdina. Noriu ko nors pasiekti”, – teigė Irmantas.