Įvertindamas greito ir patogaus susisiekimo būtinybę, Vilniaus ir Kauno dvimiestis sieks užtikrinti galimybę ateityje atstumą tarp šių didžiųjų šalies miestų įveikti per pusę valandos. Vienas iš dvimiesčio prioritetų – susisiekimo infrastruktūros gerinimas vakar aptartas sostinės Savivaldybėje surengtoje apskrito stalo diskusijoje „Vilniaus ir Kauno dvimiestis Lietuvos transporto sistemoje”.
Politikai, specialistai ir visuomenės atstovai aptarė pagrindinius dvimiesčio transporto sistemos kūrimo – greitojo geležinkelio, automobilių greitkelio bei oro uostų plėtros klausimus.
„Dvimiesčio strateginis planas atitinka valstybės teritorijos bendrojo plano tikslus. Jo įgyvendinimas parodė, kad prioritetiniams klausimams spręsti būtina aiški nacionalinė strategija bei visų susijusių žinybų ir institucijų veiksmų koordinavimas”,- sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Nacionalinę Vilniaus ir Kauno dvimiesčio svarbą akcentavo Dvimiesčio rėmėjų draugijos pirmininkas prof. Jurgis Vanagas. Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas pabrėžė tarpžinybinio koordinavimo būtinumą, sprendžiant aktualius susisiekimo klausimus. Atsižvelgdamas į diskusijos dalyvių nuomonę, meras A. Zuokas pasiūlė inicijuoti dvimiesčio strateginio plano įgyvendinimo darbo grupę, kuri dirbtų prie LR Vyriausybės ir spręstų dvimiesčio transporto plėtros bei kitus nacionalinės reikšmės – ekonomikos, turizmo klausimus.
Diskusijos metu dvimiesčio regiono savivaldybių, apskričių, įvairių ministerijų, valstybės institucijų, asocijuotų verslo organizacijų specialistai ir ekspertai pasidalino mintimis bei konkrečiais siūlymais. Vienas iš aptartų klausimų – galimybė ateity atstumą tarp Vilniaus ir Kauno greituoju traukiniu įveikti per pusę valandos. Apie tai kalbėjo SĮ „Vilniaus planas” specialistai, Kauno miesto tarybos nariai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Kazys Sakalauskas. Kauno miesto tarybos narys Gediminas Petrauskas akcentavo, jog negalima apsiriboti greituoju geležinkeliu tik tarp Kauno ir Vilniaus – turi būti siekiama ir Klaipėda.
Augant automobilizacijos lygiui išlieka aktuali greitkelio Vilnius–Kaunas ateitis. Viena iš alternatyvų, nurodyta Vilniaus miesto bendrajame plane – tai galimybė abu miestus sujungti nauju greitkeliu, senąjį paliekant neišvengiamam regiono urbanizavimo augimui aptarnauti. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Audrius Tamolis savo pasisakyme išskyrė tris alternatyvas: modernizuoti esamą keturių juostų greitkelį, platinti jį iki šešių juostų arba tiesti naują tranzitinį greitkelį.
Patogiam tarptautiniam susisiekimui užtikrinti būtina gera oro uostų infrastruktūra. Jau dabar Vilniaus ir Kauno dvimiestis neabejotinai padidino Kauno oro uosto reikšmę, turėjo įtakos keleivių skaičiaus augimui. Šiuos duomenis diskusijos dalyviams pateikė Kauno oro uosto generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas. Atsižvelgiant į didėjantį užsienio keleivių, besinaudojančių viešuoju transportu, skaičių, aptarta idėja atnaujinti autobusų maršrutą iš Kauno oro uosto į Vilnių.
Šių metų kovo mėnesį „Financial Times” leidinių grupei priklausantis žurnalas „Foreign Direct Investment” Vilniaus ir Kauno dvimiestį paskelbė Europos ateities regionu. Šis pripažinimas dar kartą parodė dvimiesčio reikšmę ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Stiprėjantis dvimiesčio urbanistinis potencialas galėtų gerinti visos šalies įvaizdį, kurti palankesnes sąlygas plėtoti užsienio turizmą, pritraukti užsienio verslus ir investicijas, dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir programose.