Vos priimta Pažaislio kamaldulių vienuolyno programa buksuoja dėl jai realizuoti reikalingų lėšų trūkumo
Tepraėjus vos trims savaitėms, kai Vyriausybė patvirtino Pažaislio kamaldulių vienuolyno išsaugojimo 2006-2010 metų programą, jau kyla abejonių, ar bus įmanoma laiku įvykdyti joje numatytus darbus.
Iki paskutinio termino nebespės
Kultūros paveldo departamente surengtame pasitarime su kitų rugpjūčio 31 d. patvirtintos Pažaislio vienuolyno išsaugojimo programos priemonių vykdytojų atstovais prabilta apie tai, kad laiku numatytų darbų atlikti neįmanoma. Programoje užfiksuota, kad šių metų IV ketvirtį turi būti parengti Pažaislio kamaldulių vienuolyno išsaugojimo ir pritaikymo kultūrinio turizmo reikmėms projektai, skirti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramai gauti. Šiuos projektus įpareigoti parengti Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei Kauno miesto savivaldybė.
Būtent šių valstybinių įstaigų atstovai pasitarime kalbėjo, kad numatytas terminas – nerealus. „Mano žiniomis, paramai iš EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo gauti reikalinga pritaikymo kultūrinio turizmo reikmėms galimybių studija, kurią parengti Kultūros ir Ūkio ministerijas Pažaislio išsaugojimo programa įpareigojo tik kitų metų pradžioje. Kauno savivaldybė tokią galimybių studiją, kainavusią 100 tūkstančių litų, yra parengusi Kauno piliai. Parengti galimybių studiją Pažaisliui iki lapkričio 2 d. – galutinio paraiškų pateikimo termino – nėra galimybių”, – pasitarime sakė Rimgaudas Miliukštis, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas. Jis neatmetė galimybės, kad prašyti finansuoti galimybių studiją galima būtų iš Norvegijos finansinio mechanizmo. „Tačiau pinigai vis vien ateitų tik 2008 metais, o ne programoje įvardytais terminais”, – „Kauno dienai” aiškino R.Miliukštis.
Negalėtų pretenduoti į kitus fondus
„Akivaizdu, kad šiais metais nėra galimybės teikti paraišką EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo paraiškai. Dėl to būtina šnekėtis su Ūkio ir Kultūros ministerijomis.
Paraiškai teikti reikia žinoti, ar bus Pažaislyje viešajam interesui atstovaujantis muziejus, ar ne, taip pat reikia išsiaiškinti Savivaldybės poreikius”, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius. Jis pasiūlė kuo skubiau sušaukti visų Pažaislio išsaugojimo programos vykdytojų pasitarimą, kuriame būtų svarstomas „programoje išdėstytų priemonių eiliškumas ir Vyriausybės nutarimo keitimo galimybės”. A.Kuncevičiaus nuomone, pretenduojant į Norvegijos finansinio mechanizmo paramą, iš kurios galima gauti ribotą sumą, būtų užkirstas kelias prašyti pinigų iš kitų fondų. Tačiau svarbiausia – kooperuotis ir gelbėti Pažaislį visiems.
„Visi tikėjosi, kad Pažaislio išsaugojimo programa bus iš biudžeto finansuojama atskira eilute, tačiau taip neatsitiko”, – dabartinės situacijos priežastis komentavo šią programą rengusiai grupei vadovavusi Irma Grigaitienė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo skyriaus vadovė. Ji taip pat pastebėjo, kad kovo pabaigoje baigta rengti programa, keičiantis valdžiai, iki rugpjūčio pabaigos pragulėjo nepatvirtinta. Taigi nemažai laiko praėjo veltui.
Pasigedo ministro principingumo
Visuomeninės Pažaislio vienuolyno išsaugojimo grupės pirmininkas, Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas įsitikinęs, kad kultūros ministras, buvęs Kauno mero patarėjas Jonas Jučas, galėjo „principingiau Vyriausybėje pristatyti Pažaislio klausimą”. K.Kuzminsko žodžiais, kartais ir ne tokios reikšmės sritys gauna finansavimą „atskira eilute”, o Pažaislio vienuolynas – juk unikalus kultūros paminklas. Pažaislio išsaugojimo programą Vyriausybė nutarė finansuoti iš Kultūros, Ūkio ministerijoms, Kultūros paveldo departamentui, Valstybiniam turizmo departamentui patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
J.Jučo patarėjo Mindaugo Šivicko teigimu, Vyriausybės posėdyje vyko diskusijos apie Pažaislio išsaugojimo programos finansavimą atskira eilute, bet finansavimo politiką diktuojančios Finansų ministerijos atstovai tam nepritarę.
I.Grigaitienės teigimu, Pažaislio išsaugojimui gali tekti ieškoti pinigų kitur. Ko gero, ne iš Norvegijos finansinio mechanizmo, o iš ES struktūrinių fondų. Aišku, teks parengti nemažai papildomų juridinių dokumentų.