Lietuvos Vyriausybė ramiai laukia daugiau nei 2 mlrd. litų už „Mažeikių naftos” akcijas, tačiau mūšis dėl šios įmonės dar nesibaigė.
Nors bankrutuojantis koncernas „Jukos” pasirašė akcijų pardavimo sutartį su lenkų bendrove „PKN Orlen”, vilties įsitvirtinti Mažeikiuose nepraranda ir Rusijos „LUKoil”.
„Lietuvos ryto” šaltinių Lenkijoje tvirtinimu, šią savaitę bendrovės „PKN Orlen” generalinis direktorius Igoris Chalupecas buvo susitikęs su „LUKoil” prezidentu Vagitu Alekperovu.
„Kalbėta apie Rusijos nutraukto žalios naftos tiekimo įtaką šiam sandoriui, taip pat apie galimybes perleisti „Mažeikių naftos” akcijas „LUKoil”, – „Lietuvos rytui” sakė gerai informuotas pareigūnas.
„LUKoil” kalba mįslingai
„LUKoil” spaudos tarnybos pareigūnas „Lietuvos rytui” aiškino aptakiai: „Nuolat vyksta daug susitikimų. Bet mūsų politika – neteikti žinių tol, kol nėra galutinių susitarimų. Todėl nei patvirtinu, nei paneigiu jūsų žinias. Galbūt naujienų bus artimiausiu metu, tada ir kalbėsime”.
Paklaustas, ar „LUKoil” atsisakė ketinimų įsitvirtinti Mažeikiuose, šios bendrovės atstovas priminė, jog tokie ketinimai niekada nebuvo paslaptis.
„Pateikėme savo pasiūlymą, tačiau pasirinkimas nebuvo mums palankus. Kol kas padėtis yra tokia”, – mįslingai kalbėjo „LUKoil” atstovas.
Laukia sėkmės mokestis
Lenkijos žiniasklaidos atstovai pasidalijo su „Lietuvos rytu” žiniomis, esą „LUKoil” ir „PKN Orlen” deryboms tarpininkauja „Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas, į jas taip pat bandoma įtraukti ir valdžioje esančių socialdemokratų lyderį buvusį premjerą Algirdą Brazauską.
„Jeigu reikalai susiklostys naudingai visoms pusėms, daugiausia nusipelniusiam Lietuvos valdžios atstovui bus išmokėtas jau parengtas sėkmės mokestis”, – teigė „Lietuvos ryto” šaltinis.
Jo žiniomis, pasinaudojus specialiai JAV įregistruotos neapmokestinamosios bendrovės bei vieno ir Lietuvoje veikiančio banko paslaugomis, garsios mūsų šalyje moters vardu yra laikoma 100 mln. litų atitinkanti suma.
„Nieko apie tai nežinau ir negirdėjau. Juk matote, aš esu Vilniuje”, – paklaustas, ar dalyvavo pokalbiuose, atsakė I.Paleičikas.
Svarbu – ir naftos tiekėjas
A.Brazauskas kartu su žmona Kristina vakar dar atostogavo Kretos saloje.
Ekspremjero teigimu, šis sandoris yra ne tik dviejų įmonių, bet ir valstybinis reikalas.
„Žinoma, naftos tiekėjas yra labai svarbus, todėl gali būti, kad jis kada nors turės akcijų.
Mums svarbiausia, kad įmonė dirbtų.
Kuo mažiau spekuliacijų, politizavimo, tuo bus visiems geriau”, – vakar „Lietuvos rytui” aiškino A.Brazauskas ir patikino jokių kontaktų su „LUKoil” neturįs.
Paklaustas, apie ką jis kalbėjo su „PKN Orlen” vadovais neseniai būdamas Lenkijoje, politikas atsakė trumpai: „Susitikome, paspaudėme ranką ir išsiskyrėme”.
Akcijos – rusų taikiklyje
Lenkų, kurie pabrėžia nekeičią savo pozicijos dėl „Mažeikių naftos” pirkimo, manevrai aiškinami nurodant keletą aplinkybių.
Viena vertus, jie priversti kalbėtis su Rusijos verslininkais dėl sustabdyto žalios naftos tiekimo vamzdynais į Lietuvą – šis veiksnys keičia Mažeikių įmonės finansinius rodiklius, kurie turi įtakos ir akcijų vertei.
Neabejojama, kad rusų kalbos apie ilgą naftotiekio remontą yra bandymas paveikti „PKN Orlen”.
Kremlius siekia, kad „Mažeikių nafta”, kaip „Jukos” turtas, atitektų Rusijai.
Pažymima, kad „LUKoil” ir su šia bendrove susiję asmenys per tarpininkus perima „PKN Orlen” akcijas, tad jos vadovai turi skaitytis su maskviečių poreikiais.
Lenkų bendrovė oficialiai nurodo, jog 10 proc. jos akcijų valdo Lenkijos iždas, 17 proc. – „Nafta Polska”.
Beveik 10 proc. priklauso Niujorko bankui, o likusi 62,5 proc. dalis – įvairiems fondams bei privatiems asmenims. Fondų valdomos akcijos ir atsidūrė Rusijos įmonių taikiklyje.
Vyriausybė turi saugiklių
Ar rengdama sutartį su „PKN Orlen” Vyriausybė domėjosi, kas yra šios įmonės akcininkai?
Kaip išsiaiškino „Lietuvos rytas”, mūsų šalies pareigūnams buvo prieinamos žinios apie lenkų bendrovės akcinį kapitalą valdančius fondus. Bet nebuvo tiksliai žinoma, kas yra jų savininkai, kurie gali bet kada pasikeisti.
Vakar premjero patarėjas Saulius Spėčius „Lietuvos rytui” sakė, kad rengiant pardavimo sutartį iš specialiųjų tarnybų buvo gauta informacijos, kuri nekėlė abejonių.
„Sukurtas specialus mechanizmas, leidžiantis Lenkijos valdžiai turėti lemiamą įtaką priimant šioje bendrovėje sprendimus. Taip pat yra kontroliuojama investuojančio privataus kapitalo kilmė”, – aiškino patarėjas.
„Būtent todėl „LUKoil” ir reikia papildomų susitarimų tikintis įgyti „Mažeikių naftos” kontrolę”, – teigė dienraščio šaltiniai.
Lenkai neskuba pirkti
Akcijų pirkimo sutarčiai baigti būtinas Europos Komisijos leidimas. Sutartis pasirašyta bemaž prieš 4 mėnesius, tačiau „PKN Orlen” dar nepateikė dokumentų EK dėl rinkos koncentracijos.
Spėjama, jog delsimas gali būti susijęs ne tik su teisiniais sunkumais. Juo ilgiau nebaigiamas sandoris, tuo didesnė tikimybė, kad jis arba neįvyks, arba akcijų kaina bus mažesnė.
„Mes galime nutraukti pirkimo procedūrą iki gruodžio 31 dienos, jei „Mažeikių naftos” vertė gerokai sumažės”, – sakė I.Chalupecas, kai rusai nutraukė naftos tiekimą vamzdynu.
Lenkijos spauda jau anksčiau spėliojo, kad „Mažeikių nafta” koncernui „PKN Orlen” gali kainuoti pigiau, nei kalbėta iš pradžių.
Ir konkurentai, ir partneriai
Visos šios aplinkybės leidžia sakyti, kad lenkai ir rusai šiuo metu yra partneriai arba bent jau turi sutampančių interesų. Neaišku tik tai, kas bus galingesnis finiše.
Mažeikių bendrovė ataskaitoje pripažįsta, jog, nors turi Būtingės terminalą, neveikiantis vamzdynas gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos finansinei padėčiai, veiklos rezultatams ir likvidumui.
Praėjusio pusmečio pelnas mažėjo daugiausia dėl žaliavos įsigijimo išlaidų didėjimo ir dėl dabartinio pagrindinio akcininko – koncerno „Jukos” žaliavos tiekimo praradimo. Šį pusmetį padėtis gali būti dar prastesnė.
Akivaizdu, jog netiekdama naftos vamzdynu Rusija sukuria pretekstą lenkams atsisakyti sandorio. Kuo ilgiau lenkai delsia gauti EK leidimą, tuo didesnė tikimybė, kad tai gali įvykti.
Kazachų strategija skiriasi
Lenkų ir rusų veiksmus atidžiai stebi konkursą pralaimėjusi Kazachstano valstybinė įmonė „Kazmunaigaz”. Ji irgi neprarado vilties ateiti į Mažeikius, bet laikosi kitokios strategijos.
Kazachai pasirengę jau nuo spalio geležinkeliu tiekti Lietuvai didelius žalios naftos kiekius.
„Kazmunaigaz” ketinimai nėra vien komerciniai. Jeigu sutartis bus pasirašyta, ši bendrovė kartu įrodys, jog „Jukos” ir Lietuva atstūmė patikimą partnerį.
Palankiomis sąlygomis tiekdamas naftą Kazachstanas padėtų „Mažeikių naftai” atkurti gerus finansinius rodiklius. Taigi jei egzistuoja planas pirkti jos akcijas pigiau, jis žlugtų.
Kazachai spėja, jog lenkai nenori mokėti tiek, kiek yra suderėta. „Kazmunaigaz” pinigų turi ir yra pasirengę juos pakloti.