Vilniaus miesto savivaldybės planai atnaujinti laivybą Neryje šiemet dar nebuvo realiai vykdomi. Tačiau ilgainiui galbūt ir sostinės gyventojai galės savo miestą apžiūrėti iš laivo.
Iki projekto „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste” įgyvendinimo Vilniaus miesto savivaldybė siekia upėje įrengti mobiliąsias prieplaukas, skirtas mažiems pramoginiams laivams.
Šių metų vasarą skelbtas konkursas minėtoms prieplaukoms įrengti taip ir neįvyko. Neatsirado norinčių dalyvauti įmonių.
„Viena pagrindinių priežasčių – trumpas sutarties laikotarpis. Prieplaukoms įrengti bei eksploatuoti reikia didelių investicijų”, – mano Vilniaus savivaldybės Ekonomikos departamento Investicijų poskyrio laikinasis vadovas Mindaugas Statulevičius.
Naują konkursą numatoma skelbti ateinantį sezoną.
Laukia paramos
M.Statulevičius spėja, kad turistinio vandens kelio Neries upe Vilniaus mieste projektas bus pradėtas vykdyti 2008 metais. Miesto plėtros departamento Investicinių projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė teigė, kad pateikta paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti. Centrinės projektų valdymo agentūros atsakymo laukiama dar šį mėnesį.
R. Matonienė minėjo, kad viso projekto įgyvendinimas kainuotų apie 16 milijonų litų.
Atvykėlių turizmui
Vandens kelio numatoma trasa – 16 kilometrų tarp Verkių parko ir „Litekspo” parodų rūmų, esančių Lazdynuose.
„Galbūt ateityje ši trasa būtų jungiama su užmiesčio zona, pavyzdžiui, Grigiškėmis”, – sakė R. Matonienė.
Iš pradžių būtų įrengtos tik kelios prieplaukos, skirtos didelėms turistų grupėms. Jos turėtų atsirasti įdomiose, patogiose, komercinei veiklai tinkamose vietose.
Ruošiamas dokumentas
„Prasidedant laivybos procesų suaktyvėjimui, reikalingas dokumentas, koordinuojantis grunto kasimą ir dugno valymą vandens telkiniuose”, – teigė Vilniaus savivaldybės Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamento direktorė Aldona Margerienė.
Toks Susisiekimo ministerijos parengtas dokumentas yra, tačiau jis neatitinka šiuolaikinių standartų.
„Dabar yra ruošiamas kitas dokumentas – aplinkosaugos sąlygos vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms atlikti”, – teigė departamento direktorė.
A. Margerienės manymu, jei bus laikomasi nustatytų sąlygų, Neries gilinimo ir valymo darbai neturėtų padaryti didelės žalos aplinkai.
Galima suderinti
Geologijos ir geografijos instituto Jūros tyrimų skyriaus darbuotojo Sauliaus Gulbinsko nuomone, natūralūs vandens telkiniai turi būti panaudoti maksimaliai.
„Džiaugiuosi, kad tokių minčių, kaip laivybos atnaujinimas Neryje, atsiranda. Jas reikia skatinti. Žinoma, turi būti aiškiai ištirta, kur ką galima daryti, o kur ne. Vertybes reikia saugoti, bet manau, kad viską galima suderinti”, – teigė mokslininkas.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius Rimas Žaromskis pasakoja, kad Neris dar caro laikais buvo laivybos upė. Tad tuo metu Neris šiek tiek tvarkyta.
„Visą Nerį tinkamai paruošti laivybai – šansų nedaug. Mažas upės nuotėkis trukdytų. Tačiau šie klausimai išsispręstų, jei būtų statomos vandens talpyklos”, – mano R.Žaromskis.
Taip pat mokslininkas pabrėžė, kad Vilniaus ruožą panaudoti mažų laivelių plaukiojimui yra visiškai realu. Tai turėtų nemenkas perspektyvas.
Vienintelis motorlaivis
Šiuo metu Neryje plaukioja tik vienas nereguliariai kursuojantis motorlaivis „Ryga”. Laivą pusdienio pasiplaukiojimams nuo Mindaugo tilto iki Valakampių galima išsinuomoti iš „Bennet Distributors”. Šiai įmonei motorlaivis ir priklauso. Vieno reiso kaina – 1500 litų.
„Rygos” kapitonas Algimantas Garjonis minėjo, kad šis laivas iš Kauno laivų gamyklos atplukdytas į Vilnių 1954 metais. Tada Neryje plaukiojo dar du laivai, kurie gabendavo keleivius į Valakampių pliažą. Jie supjaustyti į metalo laužą.
„Bennet Distributors” vadybininkė Valentina Antuchevič teigė, kad šiuo metu laivyba Neryje – sudėtinga.
„Į Baltojo tilto pusę laivas negali plaukti, nes ten per sekli upė. Kai vandens lygis žemas, nesiryžtame plaukti ir atšaukiame reisus”, – aiškino bendrovės atstovė.
V. Antuchevič mano, kad Neries sutvarkymas turėtų daug perspektyvų. Jos teigimu, patys vilniečiai domisi iškylomis upe, mat nori naujų, neišbandytų pramogų.