„Klaipėdos galerijoje”, skambant džiazo improvizacijoms, atidaryta Kintų Vydūno kultūros centro tarptautinio projekto „Pamario ženklai” emalio kūrinių paroda.
Kaupia kolekciją
,,Žuvis kibo vangiai, todėl su Maryte gėrėm šampaną”, – menininko Adomo Miluko įrašas emalyje parodos fone atkūrė kūrybos pamaryje dvasią.
Klaipėdiečiai turi unikalią galimybę pasidžiaugti lietuvių, latvių, estų ir net amerikiečio, nuo liepos 25-osios iki rugpjūčio 4-osios dalyvavusių simpoziume Kintuose, kūrybos fragmentais. ,,Simpoziumas suteikia galimybę per trumpą laiką įgyvendinti kūrybinį darbą. Jo metu eksperimentuojama, gimsta idėjų, kurias galima įkūnyti per metus”, – teigė klaipėdietis dailininkas Saulius Bertulis, jau nebe pirmąkart dalyvavęs „Pamario ženklų” projekte.
Klaipėdoje pristatoma unikali emalio darbų kolekcija, kuri jau ketverius metus vis papildoma naujais kūriniais, rengiant emalio menininkų kūrybinius simpoziumus Kintų Vydūno kultūros centre, Šilutės rajone. Projektu siekiama atgaivinti daugiau kaip prieš dešimtmetį Palangoje vykusių emalio simpoziumų tradiciją, populiarinti emalio techniką tarp jaunųjų dailininkų, sukaupti emalio darbų kolekciją, kuri padėtų aktyvinti kultūrinį turizmą pamaryje.
Šių metų laboratorija, kurioje sėkmingai kūrė muzikai ir dailininkai, dedikuota žymiausio Kuršių marių žvejybos inspektoriaus, vėtrungių kūrėjo, Pamario krašto etnokultūros žinovo ir puoselėtojo Ernsto Vilhelmo Berbomo 220-ųjų gimimo metinių sukakčiai.
Kintų Vydūno kultūros centras bendradarbiauja su ,,Meno niša” Vilniuje bei „Klaipėdos galerija”. Šiemet birželį kolekcijos 21 darbas buvo eksponuotas Ispanijoje, Solo miesto emalio muziejuje, pristatant Lietuvos emalio meną, o lietuvio Aurimo Liekio darbas buvo padovanotas šiam muziejui. ,,Ispanija turi geras tradicijas, specialią emalio meno mokyklą, ko šiapus Baltijos nerasi”, – teigė S.Bertulis.
Reta technika
,,Klaipėdos galerijoje” eksponuojami techninio, juvelyrinio ir tapybinio emalio kūriniai. Pastaruoju būdu daugiau kuria rusai ir estai, lietuviai labiau įvaldę techninio ir juvelyrinio emalio techniką.
Projekto organizatorius Romas Tarvydas gina trijų Baltijos šalių emalio specialistus: ,,Lietuvių, latvių ir estų darbai stipresni. Būna, kad skandinavų, vokiečių darbai daug silpnesni. Lietuvių kūriniai žavi neperkrauta stilistika, patriotine tematika”.
JAV gyvenančio Algimanto Grintalio kūriniai persunkti tremties, skausmo, tėvynės ilgesio motyvais. Motyvai – surūdiję durų vyriai, dygliuotos tvoros elementai, senas medis. Idėjos – krikštas, palaidotų ,,dūšelių” šauksmas.
Kintiškė Aušra Vindžigelskytė pagerbė Kintų bažnyčios 300 metų sukaktį. Emalyje mergina įamžino bažnyčios fragmentus: kryžių, bažnyčios langą ir rankeną.
Aurimo Liekio darbuose pamario ženklai persipina su peizažo elementais, maginiais ženklais, simboliais, pamario gyvybe sodriomis žalia, raudona, mėlyna, balta spalvomis. Derinamas techninis, juvelyrinis, tapybinis emalis, kai kur autorius panaudoja ir flomasterį.
Sauliaus Bertulio darbų unikalumą liudija plastiškos formos, simetrijos ir asimetrijos dermė, liaudies motyvai, netradiciniai kūrinių pateikimo būdai.
Heigo Jele – žinomas estų kalvis, savo kūriniuose darniai jungia plieną ir emalį.
Rusės Svetlanos Teckajos tapybinės emalio kūriniai įkūnija bizantišką stilių. Parodoje eksponuojamo jauniausio emalio laboratorijos dalyvio šilutiškio Adomo Miluko diptikas – savo gabaritais didžiausia šiemetinio simpoziumo kompozicija su emaliu. Emalio komponentai rudoje erdvėje simbolizuoja ledų, sangrūdų judėjimą, visatos virsmą amžinybėje.
Paroda klaipėdiečiams liudys Pamario krašto legendas iki rugsėjo 27-osios.