Pirmą kartą per šešiolika metų atliktas išsamus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo gyventojams tyrimas rodo, kad atsilikimui įveikti būtina skirti ne vieną milijardą litų
Prognozuojama, jog 2020 metais Lietuvoje bus apie 17,5 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, o 2050-aisiais jų turėtų padaugėti iki 26,7 procento. Vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas, populiacijos senėjimas ir darbingo amžiaus asmenų mažėjimas lems išlaikytinių skaičiaus ir visuomeninių išlaidų socialinėms išmokoms, pensijoms bei sveikatos priežiūrai didėjimą. Išlaikytinių Lietuvoje 2025-aisiais gali būti net 52 proc., dar po dvidešimt penkerių metų – beveik 68 procentai.
„Tyrimo tikslas buvo palyginti, kaip mes su savo sveikatos sistema atrodome tarp Europos Sąjungos valstybių, ir kaip turėtume vystytis toliau”, – LŽ sakė vienas studijos rengėjų Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorius Gintautas Barcys.
Iki Europos – toli
Tyrimo duomenimis, visos išlaidos (visuomeninės ir privačios), tenkančios sveikatinimo veiklai Lietuvoje, yra vienos mažiausių. 2003 metais sveikatinimo veiklos išlaidos vienam gyventojui mūsų šalyje siekė tik 312 JAV dolerių, Liuksemburge – 4031 dolerį, Lenkijoje – 339 dolerius.
Visuomeninės išlaidos vienam gyventojui tais pačiais metais Lietuvoje sudarė 211 dolerių ir buvo daugiau kaip 17,5 karto mažesnės nei Liuksemburge bei apie 3 kartus menkesnės nei Čekijoje. Visuomeninių išlaidų, skirtų sveikatos priežiūrai, procentas gerokai atsilieka nuo BVP didėjimo tempų. Per ketverius metus (2000-2004 metais) sveikatos apsaugos finansavimas sumažėjo nuo 4,42 iki 3,91 procento. Šis rodiklis pradėjo kilti tik 2005-aisiais.
Privačios sveikatos priežiūros išlaidos nuo 1999 metų padidėjo daugiau kaip 89 proc. – 2005-aisiais siekė 1,225 mlrd. litų. Didžioji dalis šių lėšų išleidžiama vaistams.
Kad sveikatos apsauga pasiektų bent minimalius europinius rodiklius, iki 2010 metų visos sveikatos išlaidos Lietuvoje turėtų sudaryti ne mažiau nei 6,5-6,8 proc. nuo BVP (t. y. pasiektų ES naujųjų narių 2003-iųjų vidurkį), o visuomeninės – ne mažiau kaip 5,5 proc. BVP (priartėtų prie ES naujųjų šalių 2003-2004 metų vidurkio).
Atotrūkis didėja
Barcio teigimu, tyrimo rezultatai pernelyg nenustebino, juos buvo galima ir prognozuoti, nes Lietuva nepriklauso turtingosioms Europos valstybėms. „Nors mūsų ekonomika gerėja, žmonių perkamoji galia didėja, liūdniausia sužinoti, kad Lietuvos sveikatos sistemos atotrūkis nuo išsivysčiusių Europos šalių vis dar didėja”, – kalbėjo Barcys, turėdamas omenyje netikėtą tyrimo išvadą.
Paklaustas, ar ši studija patvirtina vasarą paskelbtus Europos tyrėjų duomenis, jog Lietuvos sveikatos apsauga pagal teikiamas paslaugas užima paskutinę vietą Europoje, jis atsakė neigiamai. „Ne, tikrai ne paskutinę. Mano duomenimis, Latvijoje padėtis dar blogesnė, Estijoje ir Lenkijoje panaši. Žinoma, negaliu neigti ir užsieniečių atlikto tyrimo, tačiau jie pasirinko lokalizuotą taikinį ir vertino fragmentus. Taip, rodikliai teisingi, bet visa apimtis ir problematika tikrai neatskleista”, – tvirtino vienas studijos autorių.
Supažindinti parlamentarai
Vakar su studija pirmi buvo supažindinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. „Apžvalga bus labai naudinga formuojant parlamentarų nuomonę prieš naujojo biudžeto svarstymą ir tvirtinimą”, – LŽ sakė komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas. Anot parlamentaro, kad sveikatos apsauga galėtų įveikti krizę, reikia papildomo milijardo litų. Tik tuomet Lietuva priartėtų prie ES vidurkio.
Matulas suabejojo, ar duomenys apie gydytojų ir lovų skaičių Lietuvoje yra tikslūs. Pasak jo, dabar niekas negali pasakyti, kiek medikų išvyko į užsienį. „Pavyzdžiui, kai kuriose periferijos ligoninėse iki 60 proc. gydytojų yra pensinio amžiaus”, – teigė parlamentaras. Jis taip pat atkreipė dėmesį į netolygų medikų pasiskirstymą miestuose ir rajonuose.
Matulas prisipažino, kad pateikti duomenys jo nenustebino, nes ir pats gerai žino padėtį šioje srityje. Tačiau Seimo narys mano, jog kolegas parlamentarus turėtų net šokiruoti skaičiai, rodantys, kad nuo 2000 metų, kai pradėjo didėti BVP, lėšos sveikatos apsaugai smarkiai mažėjo. „Politikai, kurie valdė sveikatos apsaugą pastaruosius šešerius ar septynerius metus, akivaizdžiai nustekeno sistemą, pirmiausia – finansiškai”, – konstatavo Matulas. Negelbėjo ir bandymai užlopyti tą spragą uždarant ligonines ar draudžiant guldyti į jas ligonius.