Teisingumo ministras Petras Baguška pritaria ES pirmininkaujancios Suomijos pasiūlymui, kad kuo greičiau būtų išsiaiškintos priezastys, dėl kurių stringa ES šalių bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.
Su tokia oficialia Lietuvos pozicija ministras P.Baguška dalyvauja Suomijos Tamperės mieste nuo ketvirtadienio vykstančiame neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime. Šiame susitikime kartu su Lietuvos teisingumo ministru Petru Baguška dalyvauja ir vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys. Anot teisingumo ministro P.Baguškos, „būdami ES nare ir žinodami, kaip plačiai veikia nusikalstamas pasaulis, mes privalome su savo kolegomis ieškoti maksimaliai efektyvių, o ne formalių bendradarbiavimo priemonių – tokių, kaip šiuo metu veikiantis Europos arešto orderis ir kitų”.
Pasiūlymus teikia Suomija
Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujanti Suomija neformaliam Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimui parengė konkrečius klausimus, dėl kurių ir diskutuos ministrai. Lietuvos Teisingumo ministerijos parengtiems pozicijų projektams pritarė Vyriausybė ir Seimas.
Ketvirtadienį prasidėjusiame dviejų dienų susitikime numatoma ne tik aptarti migracijos ar kovos su terorizmu teisines priemones. Vienas kertinių teisingumo ministro P.Baguškos vizito uždavinių – kartu su kolegomis iš kitų šalių analizuoti dabartinius bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sistemos trūkumus, kuriuos galima ir reikia spręsti naujomis priemonėmis.
Sieks teisėsaugos institucijų tarpusavio pasitikėjimo
Vienas iš susitikimui parengtų dokumentų skirtas aptarti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos politika baudžiamosios teisės ir bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Jame glaustai pateikiama informacija apie pažangą, pokyčius ir išryškėjusias problemas įgyvendinant Hagos programą. Dokumente akcentuojama, kad pastaruoju metu yra išryškėjęs aiškus pažangos trūkumas.
Pažangos trūkumas reiškia, kad pastaruoju derybos įvairiais klausimais tapo sudėtingesnės ir vyksta daug lėčiau. Manoma, kad taip yra dėl to, jog bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimai labai dažnai susiję su konstitucine tvarka įtvirtintų ir ginamų pagrindinių žmogaus teisių klausimais. Be to, manoma, kad trūksta tarpusavio pasitikėjimo tarp valstybių narių teisėtvarkos institucijų.
Be to, valstybės narės vangiai ir kartais netiksliai ar neteisingai įgyvendina priimtus instrumentus. Geriausias pavyzdys – dėl Pagrindų Sprendimo dėl turto ir įrodymų arešto ir konfiskavimo. Šį dokumentą reikėjo įgyvendinti iki 2005 metų rugsėjo mėnesio. Deja, šiai dienai mažiau negu pusė valstybių narių tai padarė. Be to, remiantis šiai dienai galiojančių sutarčių nuostatomis Europos Komisija neturi teisės pradėti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų pažeidimo procedūros prieš Valstybes nares.