Jau senokai pasiekusi, kad Talinas taptų didžiausiu Baltijos jūros kruizinių laivų uostu, jo administracija tvirtina, kad netrukus senojo uosto prieigos taps bene geriausia vieta Europoje investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Anot Talino uostą valdančios valstybinės bendrovės atstovų, pernai geriausiomis dienomis senajame uoste švartuodavosi 8-9 kruiziniai laivai. Iš viso 2005 metais buvo aptarnauta 7 mln. keleivių ir 9 471 juos atgabenęs laivas. 2,1 mln. iš jų atplaukė linija Talinas-Helsinkis. Tai rekordinis skaičius, tačiau jis nėra riba – 4 moderniuose keleivių terminaluose, pastatytuose visai netoli senamiesčio, per metus gali būti aptarnauti daugiau nei 9 milijonai keleivių.
Šiemet, pasak Talino uosto atstovų, išlaikomos tokios pačios keleivių ir kruizinių laivų srautų apimtys.
Iš viso senajame uoste yra 23 krantinės, kurių ilgis – 4 kilometrai. Paskutinė iš jų, prie kurios iškart gali švartuotis du kruiziniai laivai, baigta statyti pernai. Jos statybos atsiėjo 80 mln. kronų (17,7 mln. litų). Dar vieną tokią krantinę ketinama statyti ir ateinančiais metais.
Šalia senojo uosto yra beveik pusės šimto hektarų ploto teritorija, kurioje jau artimiausiu metu numatoma statyti įvairius komercinės paskirties pastatus. Nepaisant to, kad Talino uosto valdymo bendrovė sugeba dirbti itin efektyviai ir gauna milžiniškus pelnus (praėjusių metų pajamos siekė 72 mln. eurų, pelnas – 36,8 mln. eurų), dykvietės urbanizaciją ketinama pavesti privačioms bendrovėms.
„Tai bus viena geriausių vietų Europoje investuoti į nekilnojamąjį turtą”, – neabejoja Talino uosto vadovai.