Perversmų lošimų priežiūroje nenorima

Jau artimiausiu metu Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariai iš savo gretų turėtų išsirinkti pirmininką – kol kas šias pareigas laikinai eina kadenciją jau baigęs Česlovas Blažys.

Lošimų verslu užsiimančių bendrovių atstovai mano, kad didelių revoliucijų daryti nereikėtų, mat šis verslas Lietuvoje yra gana jaunas ir daug į jo niuansus įsigilinusių žmonių nėra. Akcentuojama, kad Č. Blažys iki šiol tvarkėsi kompetentingai.

Pastarasis teigia, jog šis darbas nėra saldus, tačiau komisijos nariams išreiškus pasitikėjimą, jis ryžtųsi dirbti dar vieną kadenciją.

Nebuvo šališkumo

Lietuvos lošimo operatorių asociacijos prezidentas Kazys Paulikas teigia apie Č. Blažį negalintis pasakyti nieko blogo.

„Jis kompetentingai valdo situaciją, susipažino su įstatymu, reguliariai ir tvarkingai vedė posėdžius, be reikalo netempdavo laiko priimdamas sprendimus, o svarbiausia – nedemonstravo šališkumo kuriai nors bendrovei”, – sakė K. Paulikas.

Anot jo, lošimų verslas yra jaunas, ir žmonių, išsamiai susipažinusių su jo niuansais, yra labai mažai, tad Č. Blažio perrinkimas antrai kadencijai būtų geras variantas.

Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas nepanoro komentuoti Č. Blažio veiklos ir išsakyti savo pozicijos apie būsimus komisijos pirmininko rinkimus.

„Kai pirmininką renkantys žmonės manęs paklaus – tada ir pasakysiu, įvertinsiu jo veiklą. Kas nedirba, tas ir problemų neturi”, – lakoniškai kalbėjo S. Kacas.

Anot paties Č. Blažio, dėl pirmininko rinkimų komisija apsispręs artimiausiu metu.

„Jei komisijos nariai pasitikės ir nebus jokių didelių priekaištų, sutiksiu kandidatuoti, nors darbas tikrai nėra saldus, tenka pakovoti, kartais net ir su vėjo malūnais”, – sakė laikinai pirmininko pareigas einantis Č. Blažys.

Pasigedo aktyvumo

Nors Č. Blažys, anot K. Pauliko, sugebėjo sustyguoti komisijos darbą, tam tikrų neigiamų aspektų šios institucijos veikloje netrūksta.

„Azartinių lošimų įstatymas buvo keičiamas gana dažnai, o verslui, ypač jei jis yra labai jaunas, reikia stabilumo. Šiuo atžvilgiu visiškai nejausdavome tvirto komisijos įsikišimo. Jei ir buvo pasisakoma, tai tik labai tyliai. Komisija turėtų būti tarsi arbitras, juk ji turi visus rezultatus, visą statistiką, visas apklausas, kuriomis reikėtų vadovautis priimant įstatymų pataisas”, – sako K. Paulikas.

Savo ruožtu Č. Blažys tvirtina, kad komisija visada pasisakė už įstatymo stabilumą.

„Pirmas rimtas įstatymo keitimas buvo inicijuotas praėjus tik dvejiems metams po jo priėmimo. Tada sakėme, kad tai daryti per anksti. Tačiau mus pastatė į vietą, sakė, jog jūs esate vykdomoji institucija, kai reikės, mes jūsų ir pasiklausime. Tačiau tikrai netylime, o dėl to tenka ir užsitraukti politikų nemalonę – kaip prieštaravome įstatymo pataisoms dėl B kategorijos lošimo automatų, teko Seimo tribūnoje atlaikyti „tardymą”, – sakė laikinasis komisijos pirmininkas.

Griežtina ar tikslina?

Anot K. Pauliko, nors per visus lošimų verslo egzistavimo metus neįvyko jokių asmeninių tragedijų ir finansinių nusikaltimų, komisija visąlaik pasisako už šį verslą reglamentuojančių teisės aktų griežtinimą. Tai esą ypač išryškėja naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos projekte, prie kurio ruošimo daug prisidėjo komisija.

„Lietuviai nekrenta į lošimų liūną, tačiau naujos redakcijos įstatymo projekte siūloma įvesti priverstinį kazino ir lošimų salonų lankytojų registravimą. Jei visuomenėje viskas normalu, kam reikalinga tokia registracija. Daugumoje šalių to nėra. Tuo labiau kad iš parašiusiųjų prašymus neįleisti į kazino vis tiek į jį patekti bando tik kokie 5 procentai”, – sakė asociacijos vadovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad per paskutinius metus itin pagausėjo komisijos inicijuotų administracinių bylų dėl galimų lošimų bendrovių padarytų reklamos pažeidimų.

„Skiriamas dėmesys neesminiams dalykams, tačiau neinicijuojama kova su nelegaliais internetiniais lošimų portalais, ypač mažuose miesteliuose veikiančiais nelegaliais lošimų automatais”, – sako K. Paulikas.

Anot Č. Blažio, komisija nesiekia griežtinti įstatymo, ji pasisako tik už normų tikslinimą, kad nebūtų dviprasmybių.

„Kazino lankytojų registravimas – privalomas daugelyje šalių, kad ir kaimyninėje Latvijoje. Tai palengvina apskaitą. Juk, šiaip ar taip, neretai tenka prašyti asmens dokumento, kad būtų nustatytas lankytojo amžius. Jau yra beveik 200 parašiusiųjų prašymus neįleisti į lošimo namus. Kaip juos sukontroliuoti? Iš pradžių Kazio Pauliko vadovaujama asociacija lyg ir nesibaimino šio reikalavimo, tačiau nieko nuostabaus, kad nuostatos keičiasi, juk nenorima papildomų investicijų ir išlaidų”, – sakė Č. Blažys.

Jis taip pat neigia, kad komisija paskutiniuoju metu suaktyvėjo ir pradėjo organizuoti smulkmeniškus patikrinimus.

„Visąlaik buvome aktyvūs. Pradžioje verslo bendrovėms rūpėjo tik kur ir kaip įsikurti, o dabar jau nori išplėsti turimą rinkos dalį, todėl siekia pritraukti lankytojus priemonėmis, kurios balansuoja prie įstatymu apibrėžtos ribos. Mes negarantuojame, kad esame 100 procentų teisūs, administracines bylas nagrinėja ir viską sprendžia teismai. Tačiau apie 90 procentų atvejų mūsų įtarimai dėl pažeidimų pasitvirtina”, – sako antros kadencijos neišsižadantis Č. Blažys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.