Nedideliame Lazdijų rajono miestelyje Kapčiamiestyje šeštadienį nuo pat ryto liejosi sveikinimų žodžiai, griaudė šautuvų salvės. Iki vėlyvos nakties skambėjo muzika ir dainos, netilo linksmas klegesys. O kodėl dzūkams nešvęsti – javai nukulti, šiaudai suvežti. Tinkamiausias metas linksmintis. Juo labiau kad ir progos būta ne šiaip sau: miesteliui šiemet sukako 490 metų, o nuo lietuviškosios Žanos D’Ark grafaitės Emilijos Pliaterytės gimimo – 200 metų.
Niedos ir Baltosios Ančios upių santakoje esantį miestelį XV amžiuje įkūrė stačiatikių Kapčių giminė, pastačiusi dvarelį ir cerkvę. Nuo to laiko šią vaizdingą vietovę imta vadinti Kapčiamiesčiu. Nors bėgant
šimtmečiams dvaro šeimininkai keitėsi, vietoj cerkvės buvo pastatyta bažnyčia, Kapčiamiesčio pavadinimas išliko iki šių dienų.
Gražios sukakties proga miestelis gavo prezidento Valdo Adamkaus
dekretu patvirtintas valdžios regalijas – herbą ir vėliavą. Kapčiamiesčio herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jame nupieštas sidabrinis laukas, virš kurio yra žalias kauburėlis su raudonu ežiaženklio stulpeliu ir juoda K raide.
Kapčiamiestis glaudžiai susijęs su 1831 metų sukilimu. Senosiose miestelio kapinėse palaidota viena iš lietuvių ir lenkų būrio vadų – Pliaterytė. Vilniuje gimusi grafaitė su broliu labai aktyviai buvo įsitraukę į sukilimą. Jie sutelkė būrį kovotojų, su kuriais dalyvavo ne viename mūšyje. Sukilėlių kariuomenei traukiantis į Prūsiją mėgino prasiveržti į Lenkiją, tačiau Pliaterytė buvo sužeista ir persišaldė. Nebegalėdama keliauti toliau kariūnė pasislėpė Justinavo dvare. Čia narsioji mergina nuo komplikacijų mirė.
Vėliau Pliaterytės gyvenimą ir kovas menininkai įamžino eilėse, paveiksluose. Ji iki šiol yra narsios kovotojos už tiesą pavyzdys. Jos atminimui prie kapo buvo iššautos salvės.
Didelio susidomėjimo tarp svečių ir vietos gyventojų sulaukė konferencija „Kapčiamiestis. Laiko ir žmonių ženklai”. Emilijos Pliaterytės mokyklos salėje netilpo visi norintieji. Sukilimo vadės atminimui buvo surengta fotografijų paroda „Moteris veikloje”, pasakojanti apie žymias Lazdijų krašto dukras ir jų nuveiktus darbus.
Pagerbdami Pliaterytės atminimą šventėje dalyvavo gausus būrys Lenkijos lietuvių bei lenkų. Jie įsteigė specialų medalį, skirtą žmonėms, naujai žvelgiantiems į lietuvių ir lenkų santykius bei padedantiems naikinti sienas tarp tautų. Po šešis medalius buvo įteikta ir lietuviams, ir lenkams. Be to, šie apdovanojimai skirti ne tik pavieniams asmenims, bet ir Kapčiamiesčio pagrindinei
mokyklai bei Seinų gimnazijai.
Po pietų šventės dalyvių dėmesį prikaustė žirgų sporto varžybos rajono mero taurei laimėti. Iš dešimties dalyvių, atvykusių iš Lazdijų, Prienų ir Kauno, nugalėtoja tapo prieniškė Evelina Dzeltuvaitė, jojusi žirgu Šubriu.
O kai prasidėjo linksmybės, griežė kapela „Ukė ukė kapelukė”, šoko folkloro kolektyvai „Pušynas”, „Kukumbalis”, „Packavėlė”, koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro kolektyvas „Vilnelė”, Veronika Pavilionienė ir ŽAS, grupė „16 Hz”.