Yra daug dalykų, kuriuos mes naudojame kiekvieną dieną ir niekada nesusimąstome, iš kur jie kilę, kas juos atrado, kaip jie atkeliavo į mūsų gyvenimą. Atrodo, jie buvo visada – ir prieš šimtą metų, ir labai gilioje senovėje. Tačiau kažkas juk turėjo būti pionierius – pirmas sumaišyti pomidorų sultis su degtine, pagaminti sumuštinį, užtraukti cigaro dūmą.
Nikotinas
1550 m. augalo Nicotiana tabacum sėklas iš Portugalijos į Paryžių atsiuntė medikas Janas Nikotas de Vilemainas ir išreklamavo jį kaip vaistą.
Maždaug iki 1700 m. tabaką gydytojai žmonėms išrašydavo nuo galvos ir dantų skausmo, artrito ir… burnos kvapo.
Pirmiausia nauju vaistu labiausiai susižavėjo prancūzų dvariškiai, pamažu jis tapo prieinamas ir prastuomenei.
Boikotas
Britų kariuomenės kapitonas Čarlsas Kuningamas Boikotas (1832-1897) 1873-1886 m. buvo Airijos Mayo grafystės administratorius.
Jis buvo didžiausias agrarinės reformos Airijoje priešininkas. Galų gale valstiečiai net atsisakė dirbti jo žemėse, ir nuo to laiko Boikoto pavardė ėmė reikšti individo arba organizacijos izoliaciją tiek socialine, tiek komercine prasme.
Pats kapitonas iš keblios padėties bandė kaip nors išsisukti – norėdamas nuimti 1880 m. derlių jis pasamdė oranžistus (Š.Airijos ultraprotestantų partijos nariai), tačiau tam teko išleisti daug valstybės lėšų, prireikė net kavalerijos būrių tvarkai palaikyti. 1886 m. „kietasis” kapitonas išvyko iš Airijos.
„Kruvinoji Meri”
Šio kokteilio pavadinimas siejamas su Mere I Tudor (1516-1558).
1553 m. tapusi Anglijos ir Airijos karaliene, ji ėmė persekioti protestantus. Per jos karaliavimo metus Anglijoje liejosi kraujo upės.
Sakoma, kad žiaurioji karalienė stiprius gėrimus mėgdavo skiesti pomidorų sultimis. Savaime suprantama, šiuolaikinis kokteilis išpopuliarėjo tik XX amžiuje, o saliero šakelė jame atsirado 1960 m., kai vienas garsus ponas Čikagos „Ambassador East Hotel”, nesulaukęs šiaudelio, kokteilį išmaišė saliero šakele.
Tualetinis popierius
Senovės Romoje „tam reikalui” buvo naudojamos kempinės, užmautos ant pagaliuko.
Jos buvo laikomos ąsočiuose su pasūdytu vandeniu ir, savaime suprantama, buvo daugkartinio naudojimo.
Pirmasis supakuotas tualetinis popierius atsirado JAV 1857 m. – alavijų sultimis sudrėkintų lapelių išradėjas buvo Džosefas C. Gaitis.
O toks, kokį naudojame šiandien, pasirodė tik 1935 m. Beje, amerikiečius aplenkė kinai. XIVa. Kinijos imperatorius įsakė gaminti „oficialų tualetinį popierių” – tai buvo 60×90 cm minkšti popieriaus lapai.
Siluetas
Etjenas de Silhoutas 1759 m. buvo prancūzų finansų ministras.
Tuo metu valstybės iždas buvo visiškai tuščias, o karalius Liudvikas XV pageidavo greitų rezultatų.
Finansų ministras nustatė, kad didžioji dalis dvaro lėšų iššvaistomos brangiems portretams, tad įsakė dailininkams piešti dvariškius iš šono, akcentuojant tik kontūrus.
Neaišku, ko jis tikėjosi: sutaupyti dažų ar sumažinti tapytojų įkainius (beje, yra teorija, kad jis pats mėgo iš spalvoto popieriaus karpyti žmonių profilius), tačiau labai greitai jis buvo atleistas, o jo pasiūlyti siluetai tapo madingiausia Paryžiuje naujove.
Sumuštinis
Angliškas „sandvičis”, pasirodo, irgi turi savo herojų. Tai Džonas Sandvičas (1718-1792), lordų rūmų narys, generolas, vėliau – laivyno vadas. Ir, beje, labai prastas vadas.
Jis taip „nuvarė” laivyną, kad jo atsistatydinimas 1782 m. buvo sutiktas su didžiausiu džiaugsmu.
Taigi šis žmogus buvo lėbautojas ir aistringas lošėjas. Kad galėtų netrukdomas lošti, jis virėjams įsakydavo tarp dviejų duonos riekių įdėti gabalą mėsos.
Tokį patiekalą jis šlamšdavo prie stalo, viena ranka laikydamas kortas, o kita – „sandvičį”.
Kukurūzų dribsniai
1894 m. iš krūvos supelijusių kviečių Vilas Keitas Kelogas (1860-1951) pagamino pusryčių dribsnius, skirtus sveikatos sanatorijos klientams.
Dirbdamas šeimai priklausančioje sanatorijoje Vilas buvo atsakingas už sąskaitas ir ūkį. Kartą Vilas ėmė eksperimentuoti su virtais kviečiais: suspaudus velenais jie tapdavo lipnia mase.
Grįžęs rytą rado apipelijusius, tačiau vis tiek ėmėsi juos traiškyti. Galiausiai jis suprato, kad viską lemia ilgas mirkymas: tuomet sutraiškytus grūdus telieka pakepinti.
Vilas ėmė eksperimentuoti su kukurūzais ir netrukus skrudintų kukurūzų dribsniais ėmė prekiauti per pašto užsakymus, o vėliau ir parduotuves – iš to jis susikrovė tikrą kapitalą. Pats Vilas buvo vegetaras ir net savo šunį šėrė tik daržovėmis.
Doleris
Viskas prasidėjo toje vietoje, kur dabar yra Čekija.
1519 m. netoli Joachimstai miesto buvo sidabro kasykla. Iš šachtoje randamo metalo buvo pradėti kaldinti sidabriniai pinigai, kurie ilgai negalvojant buvo pavadinti joachimstaleriais.
Kadangi pinigai plačiai paplito, kad būtų patogiau, pavadinimas buvo sutrumpintas – taleriai.
Olandai tardavo „danler”, o anglai priėmė tokį pavadinimą, mat buvo lengviau ištarti.
Iš pradžių Amerikoje plačiausiai buvo paplitę ispaniškieji pesai. Tačiau anglų kolonistai norėjo savų pinigų ir ėmė juos vadinti „daler” ir „doler”.
1785 m. kongresas, Tomui Jefersonui pasiūlius, įtvirtino oficialią valiutą „dolar”, Tačiau ant monetų liko ženklas $, kuris buvo naudojamas ir ant ispaniškųjų pesų, kol iš jų padarė dolerius.