Važiuojant Naujamiesčio centrine gatve, akį patraukia sodyba, pilna augalų grožybės. Tačiau stilizuota iškaba byloja, kad čia ne pavyzdinė sodyba, o klestinčio verslo namai. Jiems niekada nepritrūks duonos.
Neatsitiktinai medelius pradėjo dauginti visa giminė – Sigita Pūrienė pagal specialybę yra apželdintoja, jos brolis Vytautas Kazimieras Čepulis – miškininkas, namuose gyvenantis senelis visą gyvenimą dirbo eiguliu, močiutė – taip pat miškininkė. Į verslą įsitraukė dukterėčia Jurgita Šapokienė, dar viena namuose gyvenanti močiutė, o pats šeimininkas Sigitas Pūras tapo visos veiklos koordinatoriumi. Prie dviejų didelių greta esančių namų yra 75 ha žemės, už namų laukuose – dar du hektarai. Visa aplinka skendi želdiniuose, dauguma jų auga tvarkingai sustatytuose vazonuose. Visi jie skirti parduoti. Šeimyna daugina per šimtą rūšių spygliuočių ir lapuočių, aklimatizuotų įnoringam Lietuvos klimatui.
Abu Sigitai tvirtina, kad augalų įvairovę sudaro tiktai kolekcija, motininiai augalai, iš kurių imama medžiaga dauginimui. Iš viso sodyboje per 350 rūšių augalų. Kai kurie dar tiktai bandomi, daug atsivežtų iš Olandijos, kol kas neaišku, ar jiems patiks Lietuvos žemė. O ta Dievo duota žemelė – ne auksinė, ją pamėgo karkvabaliai, darydami didžiulius nuostolius ir keldami nuolatinį rūpestį.
Pūrai retus medžius pradėjo auginti prieš trisdešimt metų, apie dešimtį metų juos daugina pardavimui, prieš trejus metus Sigito Pūro vardu ūkis įregistruotas oficialiai.
Augalai dauginami šiltnamyje.
Duoda darbo
S. Pūras verslą pradėjo plėsti visais įmanomais būdais. Dabar čia besikreipiantis žmogus gali rasti alpinariumų įrengimo, baseinų, atraminių sienelių, vejos, trinkelėmis klojamų takų, lauko apšvietimo specialistus. Ko negali padaryti pati šeimyna, samdo turinčius patentus specialistus, rangovus. Komunikacijų nerengia, tačiau kas yra virš žemės padaro viską. Pagal pageidavimą, geni medžius, pjauna veją, prižiūri gyvatvores, retuosius augalus.
Problemos
„Žmonių mąstysenoje įžiūrime stebėtinus kontrastus, – sako S. Pūras. – Vieni supranta, kad mūsų darbas yra kūrybinis, kiti vadina juodadarbiais darbininkais, kurie turi uždirbti ne daugiau kaip penkiasdešimt litų per dieną. Tokie žinių nevertina. Grožio nori daug, tačiau nenori mokėti. Stebina nesupratingumas – nemoka pasirinkti augalo, nejaučia kompozicijos, o nori būtinai to, ko nėra pas kaimyną. Bjauru, kai žmogus kišasi ten, kur nesupranta. „Tačiau nemaloniausia būna tada, kada, įvykdžius visus kaprizus, tenka pateikti galutinę sąskaitą. Kai kurių vos neištinka šokas. Suprantantys klientai tik nusiperka augalą, o sodybos meninę kompoziciją kuria patys.
Rūšių įvairovė
Pabrėždama, kad gėles augina tik tinkamas verslui, Sigita sako, kad jie priversti auginti daug retų spalvų ir formų augalų, kurie ne tik įdomūs, bet ir reikalingi komponavimo kontrastams. Todėl kolekcijoje auga skiepytos svyrančios guobos, beržai keružiai, raudonlapis beržas, geltonlapiai ir margalapiai medeliai, gulsčiašakis ąžuolas, ginkmedis. Gyvatvorėms augina karpomus ir nekarpomus augalus – tujas, kukmedžius, buksmedžius, kaulenius, ligustrus. Sigita sako, kad senovėje kukmedžiai augdavo Lietuvos miškuose, tačiau buvo išnaikinti, nes jie nuodingi, o juos grauždavo arkliai. Moteris žino daug įdomių dalykų, teigia, kad skiepai neprigis, jeigu nesutiks medžio ir skiepytojo biolaukai.