Nors studija, kaip geriausia būtų privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST), ant Ūkio ministerijos stalo turėtų atsirasti pirmąjį 2007 metų ketvirtį, didžiojo verslo kuluaruose jau pastebimas rimtas sujudimas.
Tarp galimų potencialių RST pirkėjų minimas Vokietijos koncernas „E.ON Energie AG”, bendrovės „Vilniaus prekyba”, „Hermis Capital”, koncernas „MG Baltic”, užsienio kompanijos „Eesti Energia” ir”Latvenergo”. Neabejojama, kad galimybę dalyvauti RST privatizacijoje būtinai išnaudos Rusijos bendrovės, rašo naujas verslo žurnalas „Versus”.
„Vilniaus prekybos” savininkai jau kartą yra pretendavę į RST, kai 2003 metais buvo paskelbta jos privatizacija. Tačiau tąkart per vieną iš savo įmonių buvo įsigyta VST.
„Vilniaus prekybos” viceprezidentas Žilvinas Marcinkevičius „Versus” sakė, kad dalyvauti ar ne RST pirkime, svarstys tada, kai valstybė nuspręs parduoti šį objektą. Tačiau jis pripažįsta, kad pasirengti tokiam konkursui reikia laiko, „kad nebūtų padaryta klaidų”.
„Versus” šaltiniai teigia, kad „Vilniaus prekyba” jau yra puikiai išmokusi pamoką ir pasirengusi tam atvejui, jeigu jų dalyvavimą minimoje privatizacijoje būtų bandoma blokuoti, prikišant galimą monopoliją elektros energijos tiekimo rinkoje.
„VST nekonkuruoja su RST, nes bendrovės dirba skirtingose teritorijose, tačiau tai, kad konkurentai aptarnauja Vilniaus miestą, pliusas jų vertei”, – sakė Ž. Marcinkevičius.
Rinkoje jau kuris laikas sklando žinia, kad „Vilniaus prekyba” dėl savo sąsajų su VST šįkart į konsorciumą įsileistų ir svetimo kraujo – koncerną „MG Baltic”.
„Man irgi teko tą girdėti, tačiau kodėl su „MG Baltic”, nežinau”, – sakė Ž. Marcinkevičius.
„Atsakymas į klausimą dėl „MG Baltic” dalyvavimo privatizavimo aukcione dar kiek ankstyvas. Tačiau, mano kaip investuotojo požiūriu, RST yra patraukli bendrovė”, – sakė „MG Baltic” viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Prieš kelerius metus vykusioje VST privatizacijoje „MG Baltic” buvo viešai paskelbęs, kad pretenduoja į parduodamą akcijų paketą, tačiau vėliau koncerno pavadinimas potencialių pirkėjų sąraše taip ir neatsirado.
Aktyviai Lietuvoje ir už jos ribų į įmonių akcijas investuojanti „Hermis Capital” (HC), kuri savo investicijų krepšį neseniai padidino naftos gavybos bendrovėje „Geonafta”, „Versus” tvirtina dar nesprendusi šio klausimo.
„Sprendimas dar nepriimtas, o apskritai – kol kas jokių komentarų”, – planų neatskleidė „Hermis Capital” valdybos pirmininkas Nerijus Dagilis.
Tuo tarpu didmeninės prekybos ir logistikos įmonės „Sanitex”, kuri yra ir „Hermis Capital” akcininkė, finansų direktorius Algis Pakalnis teigė, kad „be jokios abejonės, objektas įdomus, tačiau ar dalyvauti jo privatizacijoje, dar būtų sprendžiama”.
„Achemos grupės” prezidentas Bronislovas Lubys, prieš trejetą metų drąsiai taikęs į VST ir pasiūlęs ne ką mažiau nei tąkart laimėjusi bendrovė, šįkart nekalbus. „Svarstymo stadija”, – lakoniškai apie savo planus sakė B. Lubys.
Privatizuojant RST, Lietuva nemažai pirklių sulauks ir iš svetur – Vakarų ir Rytų.
Apie tai, kad dalyvaus konkurse, „Versus” jau patvirtino Vokietijos koncernas „E.ON Energie AG”. Koncernas ilgą laiką buvo šios bendrovės akcininkas, o šių metų liepos antroje pusėje savo turėtas 20,28 proc. RST akcijų perleido „E.ON Ruhrgas International”.
„E.ON Ruhrgas International” atstovas Lietuvoje Saulius Bilys teigė, kad „kai tik bendrovė bus parduodama, vokiečiai būtinai dalyvaus ją perkant”.
„Privatizacijai vykstant 2003 metais, problema buvo ta, kad nebuvo aiškios elektros skirstymo kainodaros, dabar ji yra, todėl mums jokių kliūčių nėra”, – sakė S. Bilys.
Jis neatskleidė, ar vokiečiai į RST pretenduos vieni, ar burs konsorciumą, nes „svarstomos visos galimybės”. „Vienas iš mūsų kaip galimų pirkėjų privalumų – kompanijos patirtis šiame versle ir didelis finansinis pajėgumas”, – neslėpė S. Bilys.
„Versus” duomenimis, dėl RST ketina susirungti ir Estijos vyriausybės valdoma „Eesti Energia”. Daryti tokią prielaidą, anot žurnalo, leidžia tai, kad estai naujausioje savo bendrovės strategijoje artimiausiu metu numatę stipriai didinti elektros vartotojų skaičių Baltijos šalyse.
Apie galimybę dalyvauti RST privatizacijoje puse lūpų lietuviams yra užsiminusi ir Latvijos energetikos įmonė „Latvenergo”. Neatmetama galimybė, kad šia proga Lietuvos Valstybės turto fondą gali aplankyti ir švedų vyriausybės valdomos „Vattenfall” bendrovės atstovai.
Lietuvoje niekas neabejoja, kad į būsimą konkursą būtinai atbildės ir Rusijos bendrovės, kurios ne kartą rodė savo susidomėjimą mūsų šalies energetikos objektais.
„Jedinnaja energetičeskaja sistema Rossiji” (JESR) valdybos pirmininkas Anatolijus Čiubaisas prieš kelerius metus Maskvoje yra sakęs, kad jo bendrovė planuoja dalyvauti ir Lietuvos energetikos bendrovių veikloje. Vėliau buvo patikslinta, kad rusai Baltijos šalyse nusiteikę veikti su partneriais.
„Su Lietuva turime konstruktyvius santykius, todėl jeigu Rytų skirstomieji tinklai būtų parduodami, tai mes su susidomėjimu svarstysime šį klausimą”, – sakė RAO JES antrinės įmonė „Inter RAO JES” atstovas Borisas Zverevas.
Verslininkai skaičiuoja, kad pardavimo kainai prilygus esamai rinkos kapitalizacijai (apie 1,3 mlrd. litų) pirkėjui savoje kišenėje tektų sukrapštyti 200–300 mln. litų. Dėl likusios dalies finansavimo reikėtų tartis su bankais. Vėliau tą skolą būtų galima „pakabinti” RST, o šioji, kaip manoma, galėtų „patempti” apie 1–1,1 mlrd. litų įsiskolinimų.
Artimiausiuose Ūkio ministerijos planuose jau numatyta skelbti konkursą, po kurio paaiškės, kas atliks studiją dėl RST privatizacijos.