Aprangos ir tekstilės sektorius atspirties tašku pasirinko inovacijas ir žada orientuotis į specifinius Europos rinkos poreikus bei nišas, kurias aplenkia trečiųjų šalių interesai
„Visai nesiruošiame būti laidojami”, – sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinis direktorius Vidmantas Vikšraitis.
Spaudžiami konkurentų iš Azijos šalių mūsų aprangos ir tekstilės gamintojai praranda iškovotas pozicijas užsienio rinkose. „DnB Nord” banko apžvalgoje teigiama, kad per porą metų lengvosios pramonės sektoriaus eksportas smuko apie 11 proc. Tiesa, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportas padidėjo 7,1 proc., bet padvigubėjo importas. Ne geriausius laikus gyvenantys Lietuvos tekstilininkai įsitikinę, kad lengvosios pramonės sektoriaus koziris yra inovatyvūs ir specializuoti produktai, turintys didelę pridėtinę vertę, aktualūs Europos rinkai ir neįdomūs trečiosioms šalims.
Su Azija nekonkuruos
Lietuvos tekstilės instituto direktorė Aušra Abraitienė pripažįsta, kad inovacijų kryptimi Lietuvos tekstilininkai pasuko kiek pavėluotai, mat Europa jau senokai persiorientavo. Tačiau ji mano, kad galimybių Lietuvos gamintojai neprarado ir gali atrasti nemažai nišų. Paklausą kuria stiprėjančios kitos Lietuvos pramonės šakos, bei vis reiklesnė Europos rinka.
LATIA atstovai tvirtina, kad lengvosios pramonės gamintojai turėtų orientuotis į specializuotus gaminius, techninę tekstilę ir kurti produktus kitiems pramonės sektoriams, nes su masine pigia produkcija vis sunkiau konkuruoti, kai ji plūsta iš Azijos, o Lietuva neturi stipraus šios srities prekės ženklo ir pralaimi kovą dėl pigios darbo jėgos.
„Naujos daugiafunkcės medžiagos yra ne masinis ir palyginti brangus gaminys, skirtas Europos ir vietos rinkai. Todėl tokią produkciją neaktualu gaminti, pavyzdžiui, Kinijai. Žinoma, teks konkuruoti su Europos gamintojais, bet ta konkurencija sveika ir logiška”, – sakė Abraitienė.
Lengvosios pramonės centro generalinis direktorius Linas Lasiauskas teigė, kad tendencijos Europos lengvosios pramonės rinkoje rodo, jog čia kaštai nėra pagrindinis konkurencingumo matas. Svarbiausia gamintojams suvokti poreikį ir užsiimti nišą.
„Jei svarbiausia būtų sąnaudos, Italijos, Portugalijos lengvoji pramonė jau būtų žlugusi. Bet matome, kaip ji sėkmingai persiorientavo. Mūsų pramonė taip pat po truputį prisitaiko prie naujų sąlygų. Lanksčios įmonės jau prisitaikė”, – kalbėjo Lasiauskas.
Dilgėlių medžiaga
Lietuvos tekstilininkų prioritetą plėsti medžiagų funkcines savybes atspindi aktyvus gamintojų dalyvavimas pristatant inovacijas parodoje „Baltijos tekstilė ir oda”.
„Klasikinė tekstilė” pristato lininius namų tekstilės gaminius su teflonine apdaila, saugančią medžiagą nuo vandens, riebalų, sauso purvo. „Audėjas” siūlys aplinkos kvapų nesugeriančią medžiagą, kuri tinka viešbučiams ir kavinėms. „Įsigijome olandų sukurtą chemikalą, kuriuo apdorota medžiaga atstumia kvapus, bet kitos jos savybės nepakinta. Domimės, ieškome naujovių. Juo labiau, kad šiuo atveju daug investicijų neprireikė”, – sakė „Audėjo” generalinis direktorius Jonas Karčiauskas.
Lietuvos tekstilės institutas antimikrobiniams audiniams gaminti naudoja sojos ir bambuko pluoštus. „Skalmantas” parodoje pristatys medžiagą alergiškiems žmonėms iš dilgėlių pluošto, o „Garlita” -megztinius, saugančius nuo bakterijų, elektromagnetinių bei ultravioletinių spindulių.
„Kaip matote, tie inovatyvūs produktai nėra kažkas kardinaliai nauja. Tai tie patys tradiciniai gaminiai, aktualūs tam tikrai vartotojų grupei. Arba siaurai rinkai pritaikyti produktai, pavyzdžiui, statyboms ar keliams tiesti”, – sakė Lasiauskas.
Manau reiketu riboti ivezima is Azijos saliu i Europos sajunga. Tada musu tekstilininkai pamazu atsigautu.