Lietuvos susisiekimo ministras ir premjeras tikina, kad dėl politinių motyvų per Lietuvą einančio svarbaus Rusijai geležinkelio remonto tikrai nebus. Rusijai atrodo kitaip, todėl Kaliningrade buvo atidaryta keltų linija.
Keltas „Baltijsk” užvakar išvyko į pirmąjį reisą. Lietuvos ekspertų teigimu, toks Kaliningrado žingsnis yra logiškas, nes jie iki šiol neturėjo galimybių gabenti krovinius ne antžeminiu transportu.
Lietuva rugpjūčio 19 d. diplomatiniais kanalais įspėjo Rusiją, kad užsitęsus naftotiekio „Družba” remontui, dėl kurio yra nutrauktas žaliavos tiekimas „Mažeikių naftai”, gali būti pradėtas per Lietuvą einančio geležinkelio remontas ir apribotos Kaliningrado karinio tranzito apimtys. Vėliau Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas teigė, kad dėl politinių motyvų per Lietuvą einančio svarbaus Rusijai geležinkelio remonto nebus.
Prieš savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kaliningrado gubernatorius Georgijus Boosas peržiūrėjo krovinių bei karinio tranzito variantus, jei Lietuva imtųsi geležinkelio remonto darbų. Nors Lietuvos atstovai teigia, kad tokie geležinkelio darbai yra vykdomi nuolat ir tikrai neturėtų ilgai trukti, Rusija ėmėsi greitų žingsnių ir Kaliningrade atidarė pirmąją keltų liniją.
Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas sakė, kad kelte „Baltijsk” telpa nuo 95 iki 130 geležinkelio vagonų. Planuojama, kad keltas atliks du reisus per savaitę. Beveik 1000 kilometrų kelionė iš Kaliningrado į Ust-Lugos uostą netoli Sankt-Peterburgo truks parą. Tiesa, iki Naujųjų metų perkėla bus tik bandoma.
Nuostolinga
Lietuvos ekspertų skaičiavimais, Kaliningrado sričiai tenka apie 14 kartų daugiau krovinių nei galės pervežti keltas. Pats Rusijos transporto ministras pripažįsta, kad keltas kol kas bus nuostolingas, be to, norint užbaigti apie 0,5 mlrd. litų kainavusią perkėlą, reikės pastatyti dar penkis keltus. Rusijos prezidentas verslo dienraščiui „Kommersant” sakė, kad jei reikės, bus pastatyti ir dar 5 keltai – tai ne problema.
Ne vien politika
UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius Gintas Umbrasas sako, kad šioje politinėje istorijoje yra ir ekonominių teigiamų bei neigiamų aspektų. Anot jo, Rusijos krovinių srautas iš Kaliningrado dar prieš keletą metų sudarė apie 1 mln. 70 tūkst. tonų. Gabenant krovinius vienu keltu, tikrai nepavyktų priartėti prie tokios apimties. Rusijos ekonomika auga sparčiai, o tai reiškia, kad vienaip ar kitaip didėja ir bendradarbiavimas su Vakarų Europa.
„Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, toks Kaliningrado žingsnis yra logiškas. Taip apsidraudžiama, kad kilus nesklandumams su Lietuva, jie nebūtų visiškai atskirti nuo „Didžiosios Rusijos”. Keltai galėtų būti kaip papildomas variantas transportuoti krovinius ir karinį tranzitą”, – aiškina Umbrasas. Jis sako, kad Sankt Peterburge uostas žiemą dažnai užšąla, o Kaliningrado uostas yra pakankamai seklus, kad galėtų plaukioti didžiuliai keltai.
Tik teorija
Umbrasas svarsto, kad teoriškai Rusija galėtų išsiversti be Baltijos šalių uostų. Krovinius galima gabenti ir antžeminiu transportu, tačiau tai pareikalautų pertvarkyti logistiką. Rusijai būtų pernelyg sunku greitai atlikti tokį didelį darbą.
„Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad kuo toliau uostai ar logistikos taškai yra nutolę į Vakarus, tuo brangiau kainuoja Rusijai. Drįsčiau teigti, kad artimiausiu laiku Rusija be Baltijos šalių uostų sunkiai išsivers. Tiesa, Rusijai bene palankiausias yra Talino uostas, po to Ventspilio ir Klaipėdos uostai”, – aiškino Umbrasas.
Atidariusi keltų liniją, Rusija jau pradėjo susisiekimą keltais tarp Kaliningrado srities ir „Didžiosios Rusijos” aplenkiant Lietuvos teritoriją.
Pasiskundė Putinui
Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas pasiskundė Putinui, kad Lietuva neleido atlikti kai kurių labai reikalingų karinių pervežimų, tad pradėjus susisiekimą keltais šios problemos neliks. Pirmuoju reisu gabenami savaeigiai artilerijos įrenginiai.
Pasak Kaliningrado gubernatoriaus, gabenti krovinius keltu penktadaliu pigiau ir net greičiau. Prieš dvi savaites jis pareiškė, kad Rusija turi ne tik keltą, bet ir dar dvi alternatyvas, jei Lietuva imtųsi remontuoti geležinkelį tarp Kenos ir Kybartų.
Gubernatoriaus nuomonei dėl gabenimo pigumo pritaria ir ekspertas Umbrasas. Anot jo, vandeniu gabenant krovinius yra sunaudojama gerokai mažiau kuro. ES tiksluose taip pat numatyta didinti krovinių pervežimą vandeniu dėl ekologijos ir mažesnių kaštų. Tačiau Umbrasas tokį Kaliningrado žingsnį teigiamai vertina kaip papildomą priemonę, nes karinio tranzito ir krovinių srautai į „Didžiają Rusiją” yra gana dideli.