Pastaruoju metu daug kalbama apie skausmą malšinančių vaistų, parduodamų be recepto, toksiškumą. Ką daryti? Kentėti skausmą? Ar kreiptis į liaudies žiniuonius? Nepasiduokime panikai.
Iš pirmo žvilgsnio, šių vaistų tiek daug, kad velnias koją nusilaužtų. Bet didžiojoje dalyje mums žinomų analgetikų yra tik keturių rūšių veiklioji medžiaga. Taigi – dėžutės skirtingos, bet jose – tas pats: analginas, aspirinas, paracetamolis arba ibuprofenas.
Analginas (moksliškai – natrio metamizolas) – vienas labiausiai paplitusių skausmą malšinančių preparatų. Bet be toks jau nekaltas. Jau keletą dešimtmečių jis uždraustas Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje. Manoma, kad reguliarus šio preparato vartojimas labai apkrauna kepenis ir gali sutrikdyti kraujo gamybos funkciją.
Paracetamolis (jei vienkartinė dozė 15 mg) laikomas vaikams nelabai kenksmingu vaistu. Jis išleidžiamas grynu pavidalu arba įeina į įvairių kombinuotų preparatų sudėtį. Gerais yra žinoma kaip temperatūrą mažinanti priemonė. O štai vartoti šį paracetamolį pagirioms, kai skauda galva, tikrai neverta – kartu su alkoholiu jis gali pakenkti kepenims. Nerekomenduojama vartoti jo kartu su antihistamininiais preparatais, geriamais nuo alergijos. Tačiau visgi parecetamolis laikomas mažiausia blogybe iš visų, jo pašalinis poveikis ne toks žalingas kaip analgino ar aspirino.
Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) vartojamas medicinoje daugiau nei 100 metų, ir jo pagrindu šiandien gaminama daugybė visokių preparatų, kaip asfenas, askofenas, novocefalginas, citramonas. Kaip ir analginas, jis nerekomenduojamas vaikams iki 15 metų. Šis apribojimas atsirado po to, kai buvo įrodyta, jog vaikams, sergantiems gripu ar vėjaraupiais, aspirinas gali sueklti retą, bet labai pavojingą komplikaciją, – Rėjaus sindromą, taip pat pažeisti skrandžio gleivinę. Suaugusiesiems preparatas ne toks kenksmingas. Vienintelis pespėjimas: atsargiau šį vaistą vartokite, jei turite problemų dėl virškinimo arba padidėjęs kraujagyslių trapumas.
Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje išplito dar viena veiklioji medžiaga – ibuprofenas. Jo pagrindu gaminama keletas preparatų. 1999 metais Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad ibuprofenas normaliomis dozėmis pakeliamas ganėtinai neblogai, kaip ir anksčiau saugiu laikytas paracetamolis. Be to, ibuprofenas kur kas mažiau veikia virškinimo traktą negu aspirinas. Visgi, norint išvengti rizikos, jokiu būdu nereikia viršyti leidžiamos dozės – 1200 mg per parą.
Taigi rinkdamiesi analgetiką, atkreipkite dėmesį ne tik į garžią pakuotę, bet ir perskaitykite anotaciją. Perskaitykite ir išsiaiškinkite:
– kokia veiklioji medžiaga sudaro vaisto pagrindą;
– kokia rekomenduoajma dozė;
– kuriais atvejais jų negalima vartoti (galimos kontraindikacijos).
Jeigu vartojate kitus vaistus, įsitikinkite, ar galima juos vartoti kartu.
Daugelis nekreipia dėmesio į anotacijos punktą, kuriame nurodytas pašalinis poveikis. Patariama susipažinti ir su šiuo punktu. Tik nereikia be reikalo baugintis – čia išvardintos visos komplikacijos, kada nors atsiradusios geriant vaistą per visą tyrinėjimų praktiką.
Ypač atsiminkite: žodis bereceptinis nereiškia, kad vaistas visiškai saugus, tiesiog perkelia atsakomybę pačiam pacientui. Ir jeigu jūs abejojate, ar teisingai pasirinkote analgetiką, kreipkitės į gydytoją. Medicinoje nebūna smulkmenų. Netgi jei tai tabletė nuso skausmo.