Vilniaus visureigių klubo taurės istorija
Iki 2003 metų žiūrovai bekelės sporto varžybų negalėjo stebėti, nes dauguma jų vykdavo atokiau nuo miestų, miškuose. Tik komandų sirgaliai arba bekelės sporto fanatikai orientuodamiesi pagal žemėlapį sugebėdavo privažiuoti arba prieiti prie SR (specialių ruožų), kuriuose kovodavo sportininkai. Dažnai atsitikdavo taip, kad sirgalius, atvykęs prie SR, jau nepamatydavo savo komandos arba jos tekdavo ilgai laukti, o kartais ir nesulaukdavo, nes daug visureigių sulūždavo per varžybas. Finišą pasiekdavo vos pusę startavusių dalyvių.
Norėdami visuomenei parodyti dažnai paprastam piliečiui nesuprantamą užsiėmimą, Vilniaus visureigių klubas nusprendė ištaisyti šią klaidą ir pirmą kartą Lietuvos visureigių bekelės sporto istorijoje surengė žiedines varžybas. Tai mažai kuo panašu į sąvoką „žiedas” formulės ar lengvųjų automobilių sporte. Šias sąvokas sieja tik viena – judėjimas žiedu.
Gamta ir bebrai
Gal tai būtų įvykę vėliau, jeigu ne atsitiktinumas: kartą klubo nariai, išvykę su šeimomis pasivažinėti po miškus, užsuko pas vaišingą ir linksmą žmogų Vytą Sabalinką iš Alantėlės kaimo. Vytas, kuris taip pat neabejingas visureigiams, parodė keletą vietų, kurios tiko mėgėjams pasimurkdyti po purvą. Tokių vietų jam priklausančioje žemėje buvo tiek, kad pranoko visus mūsų lūkesčius: upelis, kanalai, šlapios pievos, brastos, raistai, stačios įkalnės ir nuokalnės – puikus visureigių bekelės sportui tinkantis rinkinys. Tačiau čia gyvenantys bebrai kasmet tapdavo galvos skausmu organizatoriams. Jie kanale pastatė tris didžiules užtvankas, nuo kurių pakyla vanduo ir užlieja pievą, o trasa tampa nepravažiuojama net ir specialiai rengtais visureigiais. Tai, ką sugebėdavo 10 žmonių brigada išardyti per dieną, bebrai atstatydavo per naktį. Ši kova vyksta ir dabar, tiesa, tik bebrų šeimyna pagausėjo.
Trys valandos malonumo
Reljefas ir visa sodybos infrastruktūra sudarė puikias sąlygas visiems: atskira zona dalyvių poilsiui ir jų transportui, organizatorių sekretoriatui, žiūrovams, kurie varžybas galėjo stebėti iš vidinės žiedo pusės, TV komanda taip pat galėjo pasiekti visas įdomias trasos vietas.
Varžybų taisyklės paprastos kaip „dvi kapeikos”: kiekvienam ekipažui skiriama 3 valandų limitas. Nugalėtojas yra tas, kuris per 3 valandas apvažiuoja daugiau ratų. Jeigu dviejų ar daugiau ekipažų įveiktų ratų skaičius yra vienodas, aukštesnę poziciją užima tas ekipažas, kuris greičiau juos įveikė. Jeigu ir įveikimo laikas yra vienodas, tai tas ekipažas, kuris startavo vėliau, lieka aukštesnėje pozicijoje.
Pirmosios varžybos buvo išbandymas visiems: šeimininkui, organizatoriams, dalyviams ir žiūrovams.
Tačiau viskas pasisekė sklandžiai. Iš varžybose nufilmuotos medžiagos buvo sukurtas 20 minučių trukmės filmas, kuris buvo rodomas per TV3 iš karto po „Formulės-1” vieno iš varžybų etapo transliacijų.
Varžybos buvo vis sudėtingesnės
2004 metais varžybos buvo ir tarptautinių visureigių bekelės sporto varžybų „Baltic Cup’04” vienas iš etapų. Lietuvos visureigių klubų asociacija, Vilniaus visureigių klubas pastiprintas iniciatyviausiais žmonėmis iš „Viesulo Bastūno”, „4×4” Vilnius klubų. Prie VVK Taurės žiedo pridėta dar keletas specialių ruožų (vienas iš jų – naktinis orientavimasis). Varžybos tapo gerokai sudėtingesnės ir įdomesnės.
2005 metais varžybas kartu su Vilniaus visureigių klubu surengė VšĮ „Bekelės fiesta”. Organizatoriai parengė keletą naujovių: be tradicinio 3 valandų važiavimo šeštadienį, penktadienio vakarą dalyviai varžėsi 1,5 valandos trukmės naktiniame etape ta pačia trasa. Taip pat parengtas maršrutas ir kliūčių ruožas turizmo kategorijos dalyviams.
2006 metais artimesnis ir vaisingesnis bendradarbiavimas tapo su Molėtų rajono savivaldybe, meru V.Stundžiu. Pernai buvo įsteigta Molėtų rajono mero taurė už ryžtą siekiant pergalės. Sportininkams pagrindinė naujovė yra tai, kad pasikeitė trasos trajektorija. Siekiant sumažinti automobilių poveikį gamtai, aplenktos kai kurios saugotinos vietovės, tačiau prisidėjo pelkėtų „perliukų”. Jeigu TR-2 ir TR-3 kategorijos ekipažai rungiasi toje pačioje trasoje, tai TR-1 kategorijai parengti specialūs ruožai. Vienas iš jų – orientavimasis naktį, naudojant GPS įrangą.