Lietuvos bankų atstovai įžvelgia pavojingus ženklus ir artimiausiu metu nekilnojamojo turto rinkoje prognozuoja nemažus pokyčius
Būsto kainų augimas Lietuvoje jau beveik atitinka finansų analitikų apibūdinamo burbulo pavadinimą. Rinkoje per viešuosius ryšius jį pučia ir statybų bendrovės, ir nekilnojamojo turto agentūros. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, „burbulai didėja dažniausiai lėčiau, nei žlunga”. Per metus būsto paskolų portfelis padidėjo 78 proc.
Nutylėti naudinga
Lietuvos banko duomenimis, sausį-balandį bankai gyventojams suteikė paskolų už 2,4 mlrd. litų. Tai 85 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį 2004 m. Būsto paskolų portfelis per minėtą laikotarpį padidėjo 1,7 mlrd. Lt arba 78 proc.
„Negali būti, kad 10 metų iš eilės didėtų nekilnojamojo turto kainos po 40 proc. kasmet, – sakė „SEB Vilniaus banko” finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Bet šiuo metu yra pakankamai ekonominių veiksnių kainoms didėti”.
Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius ir finansų analitikas Raimondas Kuodis pirmasis prabilo apie pavojingas tendencijas, kurios nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais pasitvirtino kaip pagal iš anksto parašytą scenarijų.
„Vyksta tai, kas ir turėjo įvykti, – sakė R.Kuodis. – Lietuvoje yra žmonių, kurie supranta, jog kyla burbulas, bet jie ir toliau ant to burbulo joja”.
Su kainomis nesusiję dalykai
R.Kuodis neabejoja, kad nekilnojamojo turto agentūrų vadovai, statybos bendrovių direktoriai per viešuosius ryšius daro didelę įtaką rinkai.
„Ypač prognozuodami būsto brangimą, o tokių pareiškimų su konkrečiais skaičiais žiniasklaidoje iki šiol buvo iš tikrųjų daug, – prisiminė R.Kuodis. – Neturėdami informacijos iš kitų šaltinių, žmonės, suprantama, tiki šitais ekspertais, manydami, jog jie turi geresnę informaciją”.
R.Kuodžio nuomone, būtent taip „gimsta savaime išsipildančios pranašystės”. Vienas žinomiausių finansų analitikų teigė, kad su nekilnojamojo turto kaina siejamas euro įvedimas arba stojimas į ES buvo ir yra visiškai „nesusiję ir nelogiški” dalykai.
„Žaidimas viešaisiais ryšiais skatina pamišimą, kuris naudingas, kad didelė visuomenės dalis patikėtų, jog nekilnojamasis turtas brangsta”, – aiškino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius. Pirmuosius įspėjimus R.Kuodis pateikė dar 2004 m. vasarį.
Skelbiama prieštaringa informacija
Vieną rodiklių nekilnojamojo turto rinkoje egzistuojant burbului R.Kuodis nurodo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos tendencijas.
„Nuomos kainos ne tik nedidėja, o smunka”, – sakė jis. Finansų analitikas teigia, jog didėjantis skirtumas tarp būsto kainų ir nuompinigių yra akivaizdžiausias įrodymas, kad rinkoje yra burbulas.
Atidžiai skaitantys spaudą aptiktų kuriozinių pranešimų. Pavyzdžiui, tą pačią dieną vienas laikraštis skelbia, jog išsinuomoti butą Kaune arba Vilniuje labai sudėtinga, nes paklausa – didžiulė, tuo tarpu kitame leidinyje nuomos rinka vadinama „visiškai sustingusia”.
Nuompinigių dydžiai taip pat iškreipiami. Pastaruosius 7-8 metus Kaune išsinuomoti dviejų kambarių butą galima mokant ne daugiau kaip 200-250 Lt (neskaitant mokesčių už komunalinius patarnavimus). Tuo tarpu šią savaitę viename dienraščių skelbta, kad per mėnesį reikia mokėti ne mažiau kaip 400-500 Lt.
Net centrinėse miesto gatvėse gausu pasiūlymų išnuomoti prekybos patalpas, kurios tuščios stovi mėnesių mėnesiais.
Neabejoja gyventojų galimybėmis
„Didėjančios gyventojų pajamos, mažėjantis nedarbo lygis ir labai mažos bankų palūkanų normos skatina žmones skolintis, todėl priežasčių nekilnojamojo turto kainoms kilti yra, – įsitikinęs „SEB Vilniaus banko” finansų analitikas G.Nausėda. – Artimiausiais mėnesiais ir ketvirčiais Europos centrinis bankas neketina didinti palūkanų normų, todėl sąlygos skolintis išliks labai palankios”.
Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčio fondu, gyventojų įsiskolinimo lygis, pasak G.Nausėdos, šiuo metu siekia apie 25 proc. „Tuo tarpu Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis yra keletą kartų didesnis”, – teigė finansų analitikas.
Tačiau G.Nausėda pripažino, jog žemės sklypų kainos kai kuriose Vilniaus vietovėse jau beveik pasiekė Paryžiaus ir Niujorko lygį.
„Situacija kai kur pavojinga”, – pridūrė jis.
Skolininkų nedaug
Kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” sąrašuose daugiausia skolininkų yra tarp tų asmenų, kurie bankams negrąžinę vartojamųjų paskolų. Jų dydis siekia nuo tūkstančio iki keliasdešimt tūkstančių litų. Apie 70 proc. skolininkų nesugeba grąžinti maždaug po 4000 Lt.
„Stambesnių kreditų negrąžino tik vienas kitas asmuo”, – teigė „Žvilgsnis iš arčiau” Rinkodaros ir aptarnavimo departamento direktorius Erikas Zubrus.
Bendrovei bankai nepateikė nė vieno prašymo iš skolininko išieškoti būsto kreditą. „Su tokiais skolininkais bankai dirba savarankiškai, nes šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje problemų parduoti užstatą (namą arba butą) nėra”, – sakė E.Zubrus. Dėl šios priežasties, pasak specialisto, artimiausiu metu skolų išieškojimo įmonėms tokiais skolininkais rūpintis nereikės.
Kritinė „blogų” paskolų riba
Kitos skolų išieškojimo UAB „Intrum Justitia” direktorius Audrius Astrauskas patvirtina, kad nenusistovėjusios kainos nekilnojamojo turto rinkoje yra labai palankios bankams.
„Prieš 3-4 metus suteikę kreditą būstui, šiuo metu jį pardavę, bankai gali netgi neblogai uždirbti”, – sakė A.Astrauskas.
Tačiau finansų analitikas G.Nausėda teigia, jog „bankai nenori turėti daug „blogų” (negrąžintinų) paskolų”.
„Jei atsiras daug „blogų” paskolų ir visi bankai su savo nekilnojamuoju turtu rinkoje mėgins jį parduoti, bankams kils didelių problemų”, – aiškino G.Nausėda.
Kiek žmonių jau dabar negali grąžinti kreditų, kai sąlygos jiems gauti yra pačios palankiausios, G.Nausėda negalėjo pasakyti. Užsienyje „blogų” paskolų lyginamoji dalis, anot jo, nėra didelė ir nesiekia 5 proc. Kritine tokių paskolų riba G.Nausėda nurodė 10-15 proc.
Nuomonės išsiskiria
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis neprognozuoja, kada būsto kainų burbulas sprogs bei kuo tai pasireikš – staigiu kainų smukimu ar tik jų stabtelėjimu.
„Pasaulyje yra buvę įvairiausių atvejų, – sakė R.Kuodis. – Po burbulo sprogimo Japonijoje, nekilnojamojo turto kainos šioje šalyje smuko 10 metų”.
„SEB Vilniaus banko” finansų analitikui G.Nausėdai nerimą kelia tik psichologiniai rinkos veiksniai. „Juos lemia ne žmonių noras turėti geresnį būstą ir ne didėjančios jų pajamos, o noras užsidirbti iš ateities kainų skirtumo”, – sakė G.Nausėda.
Jis išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios statybų bendrovės vilkina butų pardavimą. „Kai kurių būstų pasiūla dirbtinai stabdoma siekiant dar labiau įkaitinti rinką, – aiškino G.Nausėda. – Jei šis veiksnys dominuos toliau, nekilnojamojo turto burbulas galutinai susiformuos po 1-1,5 metų”.
Informaciją valdo verslininkai
Paklaustas, ar netiksli informacija žiniasklaidoje gali daryti įtaką būsto kainų burbulo augimui, G.Nausėda atsakė, jog „tai iš dalies jau padaryta”.
„Kiekviena žinutė apie tolesnį nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir prognozes, kad jos toliau kils, lemia žmonių elgesį”, – pripažino finansų analitikas.
Pastarosiomis dienomis dienraščiuose netikslią informaciją pastebėjęs G.Nausėda ją pavadino labai pavojingu dalyku. „Dezinformacija nulemia klaidingą žmonių elgesį rinkoje”, – sakė jis.
Tikėtina, jog Lietuvoje toliau pučiantis kainų burbului informacijos apie brangstantį nekilnojamąjį turtą bus vis daugiau. Juolab kad kai kurias žiniasklaidos priemones valdo itin stambūs koncernai. Pavyzdžiui, BTV, „Lietuvos žinios”, „Radiocentras”, „RC2” ir „Ruskoje radio” priklauso „Achemos grupės” koncernui, jungiančiam net 40 įmonių. LNK ir naujienų agentūros ELTA kontrolinis akcijų paketas priklauso „MG Baltic” koncernui su 30 įmonių, tarp jų – net dvi nekilnojamojo turto bendrovės „MG Valda” ir „Megarenta”. Tuo tarpu 20 įmonių vienijanti „Rubicon group” valdo Penktąjį kanalą (Vilnius, Kaunas, Alytus) ir „Vilniaus žinias”.
Viešųjų ryšių specialistai yra net apskaičiavę, kiek laiko ir pinigų reikia, kad viena ar kita informacija pasiektų 65 proc. visuomenės. Intensyviai reklamai 2-3 savaitėms būtina skirti 143,2 tūkst. Lt. Tiek apytikriai šiuo metu kainuoja pusė namo ne itin prestižinėje Vilniaus vietoje arba neblogai suremontuotas dviejų kambarių butas 15 metų senumo name Kaune, Šilainių mikrorajone.
Gediminas Stanišauskas