Beveik keturis dešimtmečius gyvuojanti vaikų poilsio stovykla „Žilvitis” pateko į ypač brangios žemės ant jūros kranto ištroškusių verslininkų taikiklį.
Geidžiama žemė
Karklėje esančioje vaikų poilsio stovykloje „Žilvitis” 68 arų sklype bendrovė „Gintarinė mūza” valstybinėje žemėje nori pastatyti tris sodybas po tris pastatus.
Kiekvienai sodybai tektų po 22 arus žemės. Nuo šių sodybų iki jūros – vos 50 metrų, pro medžių properšas matyti krantą skalaujančios Baltijos jūros bangos.
Tai bendrovei galima padaryti pagal 2000 metų gegužės 11 dieną Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtą „Žilvičio” poilsiavietės detalųjį planą.
Plane įrašyta, neva tai turėtų būti viešbutukas vaikus į stovyklą iš tolimesnių Lietuvos vietų atvežusiems tėvams pernakvoti bei poilsiavietės darbuotojų bendrabutis.
Pastačius ir įteisinus pastatą jau galima pretenduoti į žemę po juo ir aplink jį.
Bijojo išnykti
Bandymai gauti lopą žemės prie jūros prasidėjo dar 1988 metais, kai tuometinis Klaipėdos mėsos kombinatas apie aštuonis hektarus užimančioje „Žilvičio” stovykloje pastatė viešbutį.
„Nekokybiškai pastatytą viešbutį reikėjo nugriauti, nes kėlė grėsmę vaikams. „Klaipėdos mėsos” bendrovės prašėme nugriauti, jie pažadėjo, bet liepė vietoj to skirti 22 arų sklypą arčiau jūros. Tuo metu Pajūrio regioninio parko direkcija liepė parengti detalųjį planą, nes kitaip „Žilvičio” poilsiavietė nebus įtraukta į parko teritoriją. „Klaipėdos mėsos” dalies akcijų perėmėjos bendrovės „Gintarinė mūza” direktorius Nerijus Kuzma pažadėjo padaryti detalųjį planą mainais į sklypą kurioje nors „Žilvičio” poilsiavietės teritorijos vietoje”, – pasakojo vaikų poilsio stovyklos „Žilvitis” direktorius Bronius Kalvaitis.
Anot jo, „Žilvičio” poilsiavietės valdytoja Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija sutiko pernuomoti 22 arų sklypą šalia stadiono alksnyno vietoje „Gintarinei mūzai”. Iš pradžių buvo planuota, kad ten turėtų būti bendrabutis stovyklos darbuotojams. Taip pat ir kambariai pernakvoti vaikus į stovyklą iš tolimesnių Lietuvos vietų atvežusiems tėvams.
Tačiau „Gintarinės mūzos” finansuojamame „Žilvičio” poilsiavietės detaliajame plane atsirado net trys sodybos, o sklypas nuo 22 arų padidėjo iki 68 arų.
„Kodėl tuomet mes pasidavėme šiai avantiūrai? Atvirai pasakius, bijojau, kad „Žilvičio” visai neliks, jei nepasidarysime detaliojo plano, o patys tam neturėjome pinigų”, – pasakojo B.Kalvaitis.
„Žilvitis” atsigauna
Tačiau detalusis planas buvo padarytas nesilaikant įstatymų.
„Kreipiausi dėl detaliojo plano Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje panaikinimo į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Reikšmingiausia aplinkybė yra tai, kad stadiono žemėje planuojama nauja rekreacinė statyba, o tą draudžia saugomų teritorijų įstatymas”, – teigė Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovė Kristina Vintilaitė.
Tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepanaikino detaliojo plano. Jis šiuo metu galioja.
„Bus kreiptasi į aukštesnės instancijos teismą – Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pati didžiausia kaltė yra tų, kurie išduoda sąlygas detaliajam planui rengti, derina ir tikrina”, – mano K.Vintilaitė.
Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos direktorius Alfonsas Gedgaudas taip pat mano, kad dėl ginčus sukėlusio detaliojo plano kalti yra tie, kas jį patvirtino.
„Mes nenorime įsileisti verslininkų į mūsų teritoriją, vis laukiame Vyriausybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Dabar pagrindinė bėda yra tai, kad nėra pinigų restauruoti pastatus, kurie jau yra visiškai pasenę. Reikia atvesti šiltą vandenį, kanalizaciją, kad tualetai būtų viduje”, – pasakojo A.Gedgaudas.
B.Kalvaitis mano, kad reikėtų Lietuvoje turėti nors vieną gražią prestižinę vaikų stovyklą.
„Žilvitis” jau atsigauna. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vaikai gali pailsėti prie jūros.
Šią vasarą ilsėjosi 2044 vaikai. Poilsiavietėje nebuvo laisvų vietų.