Ar verta pasididinti krūtis?

Grožio idealo nėra, tačiau į grožio skulptorius kaip į Pigmalionus kreipiasi vis daugiau pacienčių – stoja į dvikovą su laiku, kitos – norėdamos būti gražesnės ir labiau savimi pasitikinčios.

Apie krūtų didinimo ir mažinimo operacijas kalbamės su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju dr. Vytautu Jankūnu.

Nejaugi gamta taip dažnai pasišaipo iš moters kūno proporcijų, kad jai reikia pasididinti krūtis? Turbūt dažniausiai to nori vyras?

Jeigu to norėtų vyrai, krūtis jie didintųsi sau. Didžioji pacienčių dalis būna netekėjusios. Moteris pirmiausia krūtinę didinasi sau, norėdama patikti sau. Jeigu ji nori patikti kitam, diskutuojame su ja, ar jai išties reikia tos operacijos, todėl, kad jai greičiausiai tai nepadės. Dismorfofobija (šlykštėjimasis savo kūnu) nėra dažna liga, jeigu matome, kad pacientė turi psichikos sutrikimų, stengiamės atkalbėti. Gydytojas turi teisę atsisakyti gydyti ligonį, o čia ne gydymas, o paslauga, suteikianti moteriai pasitikėjimo savimi ir pasididžiavimo.

Dėl fiziologinių ar anatominių priežasčių krūtų didinimo operacija nėra neįmanoma; nebent dėl kraujo krešumo sutrikimų, krūties onkologinių ligų.

Ar krūtinė didinama proto ribose?

Grožio suvokimas labai subtilus dalykas; vienai patinka D, kitai – A dydis, ir galima ginčytis iki ryto, kas yra fiziologiškiau. Tai priklauso nuo moters stoto, krūtinės ir dubens, klubų apimties, ir kokią krūtinę ji nori turėti: ar kad ją padidinus niekas net neįtartų, ar kad visi žinotų, kad ji pasididino. Čia tas pats kaip antakius dažytis – mėlynai ar rudai.

Ar Lietuvoje labai daug vadinamų infantilių, plokščiakrūčių moterų? Ar krūtinės didinimas netrukdys maitinti kūdikio krūtimi, nesumažins jos jautrumo?

Ne, jų nedaug. Bet kokiu atveju krūtinė yra viena iš kūno dalių, kuria didžiuojamasi. Turinti gražią krūtinę gali jaustis kaip ir gražia figūra. Jeigu moteris mažomis krūtimis, jas galima padaryti, kokių ji nori. Kūdikio maitinimui netrukdo, nes su pieno liauka implanto dėjimas nieko bendro neturi. Implantas dedamas po liauka arba po raumeniu. Jeigu implantas dedamas per spenelį, išlieka jo nejautrumo pavojus, bet nedidelis.

Kokiose vietose daromas pjūvis, dedant implantą?

Yra įvairių metodikų. Galima dėti, pjūvį darant aplink areolę, galima dėti per pažasties pjūvį arba po krūtine. Pastarasis yra geriausias ir plačiausiai naudojamas plastikos chirurgijoje; mažiausia rizikos, geriausiai matoma kišenė, kur dedamas implantas, ir mažiausiai matyti po operacijos. Ir – mažiausia komplikacijų, jautrumo sutrikimų.

Kiekviena mažiausia intervencija į organizmą yra rizika…

Rizika kaip ir kiekvienai operacijai, tačiau nuo pūliavimo mes apsisaugom antibiotikais, o kraujavimą preciziškai stengiamės sustabdyti toj kišenėje. Nemaloniausia komplikacija – kapsulės kontraktūra, susidaranti apie implantą, bet tai būna retai, ir niekas nežino, dėl ko taip atsitinka.

Krūtų didinimo operacija trunka iki dviejų valandų, gijimas, stipresnis skausmas trunka keletą dienų, maudimas – dar mėnesį, o specialią implantus fiksuojančią tam tikrame aukštyje liemenėlę reikia nešioti iki 6-ių savaičių. Implantus įsidėjusi moteris gali sportuoti, šokti, slidinėti, jai niekaip nereikia savęs apriboti, tik, aišku, jeigu smuiku iki tol negrojo, tai negros. Intelektualiniai sugebėjimai nepasikeičia.

Kokie implantai dedami? Pradedant nuo „nežmoniškiausių”.

Kažkada dėdavo riebalus į cheminės medžiagos maišelius, ir juos dėdavo po krūtimis. Tai, ko gero, pats baisiausias dalykas. Šiuo metu visi implantai turi silikono apvalkalą, smulkaus ruplėtumo, vietoje buvusio slidaus ir lygaus, nes manoma, kad mažina kapsulės kontraktūros galimybę. Net įtrūkus implantui užpildas į organizmą neišsilieja. O tas užpildas – arba skystas silikonas, arba vandens ir silikono mišinys.

Kas kiek metų reikia keisti implantą?

Rekomenduojama – po 15 metų. Kaip, tarkime, perkant mikrobangų krosnelę, rekomenduojama joje nedžiovinti šunų. Juk tai ne automobilio padangos – jie nesusidėvi. Implantų „trukmė” pralenkia bet kokio žmogaus gyvenimą.

Laikraštyje Washington Post neseniai buvo rašyta, kad silikono implantus nešiojančių moterų šlapime, plaukuose, piene rasta platinos druskų. Kad silikono implantai gali sukelti sunkių formų alergijas, toksines reakcijas, silpnina imuninę ir nervų sistemą…

Tiesą sakant, šito nei skaičiau, nei girdėjau. Mes prieš metus su kolegomis dalyvavome Europos plastikos chirurgų kongrese Vienoje, ir nė vienas iš 3 000 dalyvių nei pranešėjų to neminėjo. Arba tai nepatikima, arba – triukas. Teoriškai gali būti alergija silikonui, bet nežinau atvejo, kam atmetinėtų arba būtų alergija.

Ar yra amžiaus cenzas? Ar visos silikono krūtys – lašo formos, vienodos kaip Barbių?

Nors ir šešiasdešimtmetei moteriai nevėlu koreguoti krūtinę, jeigu ji nori būti graži, tik gali neužtekti vien implanto, jeigu krūtis labai nukarusi. Tuomet ją reikėtų pakelti. Krūtys vienai nukrenta daugiau, kitai – mažiau dėl fiziologinių dalykų, ne dėl blogos liemenėlės, jos nešiojimo arba ne. Skirtingi dalykai: ar nori turėti mažą, anatomiškai taisyklingą krūtį, ar didesnę. To vien pakėlimu nepasieksi.

Moterys nėra vienodų krūtų, net tos pačios moters jos skiriasi aukščiu, spenelių nukrypimu nuo centrinės ašies ir panašiai. Taip pat su implantais; padidinam, bet neišgeneruosim pasikeitimų, todėl forma bus skirtinga. O dėl to, kad matyti, jog krūtys „dirbtinės”, – tai yra pasakos. Yra netgi testas plastikos chirurgams, kai nurodoma keliolika krūtų ir reikia atpažinti, kurios padidintos, ir šimtu procentu atpažinti yra neįmanoma, reiktų virtuoziškos akies. Jausti implantą – irgi pasakos, nes dedamos po raumeniu, ir tai tas pats, kas pajusti šonkaulį, esantį po krūtimi. Tai yra liauka, raumuo ir paskui implantas. Jeigu vyras, pačiupinėjęs stangrią moters krūtį, sako, kad jaučia implantą, tai jam vietoj smegenų…

Bet sutikite, krūtinių korekcijos bumas prasidėjo nuo podiumo, kino žvaigždžių išsidirbinėjimo. Charizmos tai neprideda. Prisiminkim vargšę Lolą Ferari, išgarsėjusią po daugybės plastinių operacijų, kurios krūtinė svėrė 6 kg ir buvo 177,5 cm apimties. Ji mirė jauna.

Žvaigždės turi daugiausia pinigų. Bet negalima sakyti, kad implantai yra turtingų moterų išsigalvojimas. Čia kaip su kosmetika: nori – dažaisi, nori – ne. Be to, ateina naujovės: implantai dedami endoskopiškai, liaudiškai tariant, per vamzdelius. Jokio pjūvio, implantas įdedamas per bambą, paskui pripildomas vandens. Bet tai nėra populiaru.

Krūtų sumažinimo operacijų yra mažiau?

Operacija kiek sudėtingesnė ir trunka šiek tiek ilgiau, o galimybės tos pačios. Yra pašalinamas krūties perteklius ir tam tikra technologija iš likusių audinių suformuojama anatomiškai taisyklinga krūtis. Jų nori moterys, kurioms dėl per didelių krūtų iškrypsta ir skauda stuburas, liemenėlė įveržia pečius, kad nutrina žaizdas, atsiranda pašutimai, pečių, sprando skausmai. O kartais sumažinama dėl estetinių dalykų. Spenelių formą ir areolę taip pat galima koreguoti.

Besididinančių krūtis pacienčių yra nepalyginti daugiau, jei nesuklysiu, daugiausia – tarp 20-30-ies metų amžiaus moterų. Kaip ir visoje Europoje.