Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad specialistams pavyko nuslopinti ilgus metus panevėžiečių sveikatą veikusį radioaktyvųjį spinduliavimą.
Skaistakalnio parke Fizikos instituto mokslininkų rasto radioaktyvaus šaltinio pavojus pažabotas.
Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus vedėjos Reginos Abromaitytės teigimu, nors galutinių grunto mėginių analizės rezultatų dar nėra, preliminarūs tyrimai rodo, kad radioaktyvoijo šaltinio likvidavimo priemonės, kurių griebėsi miesto Savivaldybė, buvo veiksmingos – radiacinis fonas nebeviršija normų.
„Nustatėme, kad ant užteršto dirvožemio užpiltas 40 centimetrų švaraus grunto sluoksnis yra pakankamas”, – PB tvirtino R.Abromaitytė.
Pasak Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus vedėjos, visiškai sutvarkyti užterštą Skaistakalnio parko dalį miesto Savivaldybė įpareigota iki liepos 20 dienos.
Išplito iš aviacijos dirbtuvių
Apie mokslininkų Skaistakalnio parke prieš dvejus metus aptiktą spindulinės taršos šaltinį PB išsamiai rašė. Specialistai nustatė, kad beveik 100 kvadratinių metrų žemės plotas iki 30 centimetrų gylio nuo paviršiaus yra užterštas radioaktyviuoju radžiu, todėl spindulinis fonas normalų viršija net du kartus.
Mokslininkai neabejoja, kad ilgus metus parko gruntas buvo teršiamas iš sovietmečiu ir dar daugiau kaip dešimtmetį jam pasibaigus čia veikusių aviacijos remonto dirbtuvių. Tamsoje švytintis radis buvo naudojamas lėktuvų prietaisų skalėse.
Radis priklauso pavojingiausiems alfa spinduliuočiams. Patekęs į žmogaus plaučius ar virškinamąjį traktą jis sukelia vidinę apšvitą, skatinančią piktybinių auglių susidarymą.
Vežti į Ignaliną – per brangu
Radiacinės saugos centro Panevėžio skyrius miesto Savivaldybei šį pavasarį pasiūlė tris radioaktyviojo židinio Skaistakalnio parke likvidavimo būdus: užterštą gruntą išvežti į Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugyklą, pažymėti užterštą parko teritoriją įspėjamaisiais ženklais, užpilti ją spinduliuotę sulaikančiu švariu grunto sluoksniu.
Savivaldybės administracijos pareigūnai iš pradžių labiausiai linko prie pirmojo būdo, tačiau paaiškėjo, kad jis – pats brangiausias. Vieno kubinio metro užteršto grunto išvežimas į atominę jėgainę atseitų kone po 10 tūkstančių litų, be to, Ignalina per metus priimtų ne daugiau kaip po vieną du kubinius metrus. Skaistakalnyje radžiu užteršto grunto sankaupos viršija 20 kubinių metrų.
Pasitarę ir su Vilniaus specialistais miesto vadovai nusprendė rinktis trečiąjį variantą. Užterštą gruntą padengti švariu įpareigota „Panevėžio gatvių” bendrovė.
Neringa Martinkutė