Liepos 4 d. kosminis zondas, kurį paleido amerikiečių tyrimo aparatas „Deep Impact”, susidūrė su kometa „Tempel-1” kometa. Manoma, kad šio susidūrimo metu gauta informacija padės mokslininkams geriau pažinti Saulės sistemos kilmę.
Kosminį zondas „Deep Impact” sudarytas iš dviejų atskiriamų dalių. Pagrindinis aparatas skriejo iš anksto numatyta trajektorija ir didžiausio suartėjimo metu buvo apie 500 km atstumu nuo kometos branduolio. Likus parai nuo kosminio aparato atsiskyrė smogiamasis zondas „Impacter”, kurio svoris 372 kg. Jis ir susidūrė su kometa, skriedamas maždaug 10 kilometrų per sekundę.
Reikia pasakyti, kad surengti tokį susidūrimą kosmose yra nelengva. Kai „Impacter” atsiskyrė nuo pagrindinio aparato, jis buvo beveik per milijoną kilometrų nuo kometos, be to, kometos branduolio dydis sudaro tik kelis kilometrus, todėl norint pataikyti į numatytą vietą, buvo leidžiama ne didesnė kaip 200-300 metrų paklaida. Tai, galima sakyti, tas pat, kaip medžiotojui iš 10 kilometrų atstumo tiksliai pataikyti aukštai skrendančiai ančiai į akį…
Dovana Nepriklausomybės šventei
Todėl puikiai suprantamas nacionalinės aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūros (NASA) džiaugsmas, kai buvo gautas patvirtinimas, kad zondas tiksliai pažeidė numatytą vietą. Amerikiečiai puikiai susidorojo su jiems patikėtu uždaviniu. Tai, galima atvirai pripažinti, didžiulis JAV laimėjimas kosmoso srityje. Juo labiau, kai tai įvyko pažymint liepos 4 –ąją – JAV Nepriklausomybės dieną.
Štai ką sako NASA programos direktorius Donas Emansas:
– Nuotraukos pasakė viską. Mes smogėme tiksliai ten, kur norėjome. Navigacija buvo nuostabi, geresnės būti negalėjo. Sprogimas buvo stipresnis negu mes tikėjomės.
Pirmą kartą žmonijos istorijoje eksperimentas buvo atliktas per milžinišką atstumą nuo žemės ir, aišku, vertas pagarbos, juo labiau, kad aparatas pataikė į kometą dideliu tikslumu.
Kad būtų pataikyta į taikinį, „Impacter” judėjimo klaida neturėjo viršyti dviejų milimetrų per sekundę. Aišku, nebuvo ir kalbos apie tai, kad iškart bus toks tikslus greitis. Todėl „Impacter” buvo patalpinti nedideli varikliai, sugebantys valdyti greitį iki vieno milimetro per sekundę tikslumu.
Ką slepia kometa?
Visą šį procesą sekė nedidelis teleskopas, kuris iki pat susidūrimo perdavinėjo vaizdus į pagrindinį aparatą. Šios nuotraukos dar neatkeliavo į žemę. Zondas „Deep Impact” retransliuos surinktą informaciją dar kurį laiką. Tikimasi, kad šios kometos paviršiaus nuotraukos bus geriausios per visą kosmoso tyrinėjimo istoriją. Šis rekordas, matyt, išsilaikys mažiausiai iki 2014 metų, kai tarplanetinė stotis „Rozetta” nusileis ant „Čuriumovo – Gerasimenkos” planetos.
Tačiau pagrindinis skrydžio tikslas – vis tik ne nuotraukos, o medžiagos, kuri slypi po kometos branduolio paviršiumi, tyrinėjimas. Štai ką sako Britų universiteto profesorė, planetologė Monika Greidi:
– Tai leis mums pirmą kartą pamatyti, kas slypi po paviršiumi. Mes galėsime suvokti, kiek ten ledo,dujų, dulkių ir kiek tose dulkėse anglies. Tai žvilgsnis atgal, į praeitį.
5 tonų trotilo sprogimas
Susidūrimo metu visa „Impacter” kinetinė energija akimirka virto šiluma. Tai sukėlė sprogimą, prilygstantį 5 tonų trotilo išskiriamai energijai. Sprogimo metu „Impacter” akimirksniu išgaravo, o kometos paviršiuje susiformavo didžiulis krateris.
Kosminio zondo „Deep Impact” susidūrimas su kometa įvyko maždaug Marso orbitoje, per 130 milijonų kilometrų nuo žemės. Vis dėlto sprogimo plykstelėjimą buvo galima stebėti žemėje pro gerus žiūronus.
Pagrindinė ir labiausiai įdomi užduotis – tyrinėti kometos medžiagą tiesioginio kontakto būdu. To dar nė karto nebuvo pasaulyje. Nežiūrint tai, kad lig šiol kosminiai aparatai priartėdavo prie kometų, esančių medžiagų tyrinėjimai vykdavo per kokį nors atstumą, panaudojant netiesioginius metodus. Šiuo atveju visa tyrimų medžiaga gauta iš pačios kometos gelmės. Tam, kad būtų gautos šios paslaptingos medžiagos, prireikė tikslaus sprogimo.
Lyg futbolo aikštė
Jis ir turės pateikti daug duomenų apie šią kometą, ar joje būta tuštumų su dujomis, kurios išsiskyrė susidūrimo metu. Kol kas dar negauta spektrometro informacija, tačiau, įtikinama versija, kad spektras po smūgio visiškai arba bent kažkiek skirsis nuo spektro, gauto iki smūgio. Tai reikš, kad mes pamatysime medžiagas, anksčiau buvusias po kometos paviršiumi. Bene įdomiausia yra kometų susidarymo paslaptis, kurią po įvykusio smūgio dabar tikimasi išaiškinti.
Prieš susidūrimą nebuvo aišku, kokio dydžio krateris susidarys po smūgio. Labiau optimistinės prognožės kalbėjo, kad diametras bus tokio dydžio kaip futbolo aikštė. Pirmosios gautos nuotraukos dar neleidžia spėti, koks iš tikrųjų susidarė kraterio dydis, tačiau, atrodo, kad jis gali būti dar didesnis.
Pranešama, kad po smūgio kometos paviršiuje susidarė 25 metrų gylio krateris, kurio pakanka, kad iš jo išmetamų duklių dalelių būtų galima spręsti apie šių Saulės sistemos objektų kilmę.
Naujausios žinios
Rašant šį straipsnį mus pasiekė ką tik gautos naujos žinios apie kometą „Tempel – 1”.
Kaip pranešė NASA specialistai, nuodugniau ištyrus peržiūrėtas kometos nuotraukas, paaiškėjo, kad po smūgio kometa atsakė ne vienu, o dviem šviesos pliūpsniais. Tai gali reikšti, kad zondas pramušė kažkokius du šio dangaus kūno apvalkalus. Ir labai giliai įsiskverbė į vidų.
Amerikiečiai tikėjosi, kad po smūgio kometos paviršiuje susidarys krateris ir pagal jo dydžius bei formą bus galima numatyti, iš ko susideda „Tempel – 1‘ kometa – akmenų, ledo ar dulkių. Arba iš jų mišinio. Tačiau kol kas neaišku, nes dar nepamatė pačio kraterio. Jį kol kas dengia didžiulis ugnies kamuolys – fakelas, panašus į mažą saulę ar reaktyvinę srovę. Nei vieno, nei kito NASA nesitikėjo. Žodžiu, siurprizas…
– Panašu, kad mes stebime kometos gelmėje esančių medžiagų išsiveržimą, – teigia NASA specialistai. – Šis procesas gali tęstis dar ne vieną savaitę.
Daugiau informacijos rasite internete: http://www.nasa.gov/deepimpact
Pagal užsienio spaudą