Neseniai paskelbta, kad kiekviena Europos bendrovė nuo šiol turi teisę į darbą nepriimti rūkančio asmens. Skelbta, kad tai patvirtino ES darbo ir lygių galimybių komisaras Vladimiras Špidla. Tačiau kitą dieną Europos Komisija išplatino pranešimą apie tokių pareiškimų klaidingumą. Lietuviai mano, kad tokie reikalavimai yra absurdiški.
Nelaiko diskriminacija?
Viena Airijos klientų aptarnavimo telefonu bendrovė neseniai paskelbė ieškanti nerūkančių darbuotojų. Šios kompanijos direktorius radijo laidoje tikino, kad dirbama mažose patalpose ir rūkaliai orą paverstų „nekvėpuojamu”. Jo manymu, rūkantys per kavos pertraukėlę ar laisvu laiku žmonės, grįžę į darbą, vis tiek smirdi rūkalais.
ES buvo išplatintas pranešimas, kad ES teisės aktai draudžia bet kokią rasinę, amžiaus, seksualinės orientacijos, religinę diskriminaciją darbe ir kitose gyvenimo sferose. Rūkymas neatitinka nė vieno diskriminacijos atvejų. Tad atrodytų, jog darbdaviams leidžiama nepriimti į darbą rūkančio asmens.
Kitą dieną Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame tvirtinama apie tokių pranešimų klaidingumą. Naujame pranešime rašoma, kad ES yra prieš bet kokią diskriminaciją.
„ES įstatymai draudžia diskriminaciją darbo vietoje amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar įsitikinimų pagrindu, o diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės bei lyties yra apskritai draudžiama”, – teigiama pranešime.
Tvirtinama, kad faktas, jog įstatymuose nėra draudžiama rūkančiųjų diskriminacija, dar nereiškia, jog Europos Komisija tokią diskriminaciją laiko teisėta.
„Žmonės turėtų būti priimami į darbą remiantis jų sugebėjimais ir kvalifikacija, – toliau rašoma pranešime. – Dėl bet kokios diskriminacijos, neminimos ES įstatymuose, atsakomybė tenka šalims narėms”.
Taip pat pranešama, kad tai nėra tinkamas būdas kovojant su priklausomybės nuo tabako problema darbo vietoje.
„Pati komisija nediskriminuoja rūkančiųjų, nors ir garantuoja darbo vietą, kurioje draudžiama rūkyti, bei siekia padėti rūkantiesiems atsikratyti šio įpročio”, – tvirtinama pranešime.
Kai kurie nebepriima
Praėjusiųjų metų pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacija tapo didžiausia tarptautine darbdave, pradėjusia kovoti su rūkančiaisiais. Tokia strategija padėjo išpopuliarinti kampaniją prieš tabako gaminius visame pasaulyje. Šiemet ši organizacija paskelbė, kad į darbą savo būstinėje Ženevoje daugiau nebepriims rūkalių.
Be to, ES darbo ir lygių galimybių komisaras Vladimiras Špidla šiuo metu svarsto, ar nevertėtų priimti įstatymo, kuriuo darbuotojai būtų apsaugomi nuo pasyvaus rūkymo padarinių. Tuomet verslui taptų rizikinga priimti asmenis, turinčius kenksmingų įpročių.
Sunkiai įsivaizduojama
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kontrolierė Aušrinė Burneikienė teigė, kad tiesmukai pranešimo negalima suprasti. Jos teigimu, diskriminacija dėl rūkymo įstatymuose tikrai nėra įtvirtinta, tačiau tai dar nieko nereiškia.
„Atsakymas yra formalus. Vidaus darbo taisyklėse gali būti nurodoma, kad darbo vietoje negalima rūkyti. Žmogus, sutikdamas dirbti, apie tai informuojamas. Tačiau laisvalaikio, švenčių metu žmogus gali elgtis, kaip nori. Man tokie ES pareiškimai atrodo daugiau kaip bendros kampanijos prieš rūkymą atspindys, o ne pavojus būti nepriimtam į darbą dėl rūkymo”, – kalbėjo kontrolierė.
Be to, jei žmogus rūkytų laisvu laiku, būtų sunku tai įrodyti. Pavyzdžiui, pažada, kad įstaigoje nerūkys, ir taip elgiasi, o gatvėje ne darbo metu rūko.
„Jei kas pastebėtų, visada galėtų pasiteisinti, kad užsirūkė pirmą kartą. Atleidimas iš darbo būtų galimas, jei būtų pažeista vidaus darbo tvarka. Pavyzdžiui, chirurgas operacijos metu mestų darbą ir eitų parūkyti”, – kalbėjo A.Burneikienė.
Jos manymu, dėl to, kad darbuotojas rūkė ne darbo metu, joks teismas nepriimtų įmonės skundo. Jei žmogus rūko ne darbo metu, tai – jo asmeninis reikalas. A.Burneikienė tvirtino, kad, sekant tokia logika, būtų galima pridaryti absurdiškų dalykų: nepriimti vegetarų ar valgančiųjų mėsą, nepriimti valgančiųjų šokoladą ir pan.
Panevėžio verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys teigė, kad reikalauti nerūkančio darbuotojo galbūt būtų galima tam tikriems darbams atlikti. Pavyzdžiui, kur labai pavojinga, kur dirbama su sprogstamosiomis medžiagomis. Tačiau reikalauti, kad žmogus nerūkytų laisvu nuo darbo metu, negalima. Jo manymu, taip būtų pažeidžiama žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.
K.Grabys manė, kad lietuviai verslininkai nepradės reikalauti nerūkančių darbuotojų.
„Alkoholis – kitas reikalas. Mūsų biurokratai nusistato tam tikras labai aukštas gaires ir jų neįvykdo. Matyt, ir ES biurokratai panašiai elgiasi”, – sakė K.Grabys.
Draus kvėpintis?
Europoje kovojama ne vien prieš rūkymą, bet ir prieš kvepalus. Švedija bei Danija planuoja uždrausti kvėpintis viešosiose vietose. Žiniasklaida praneša, kad Danija planuoja uždrausti prisikvėpinusiems interesantams ir darbuotojams pasirodyti valstybės įstaigose.
Švedijoje tokie draudimai pirmiausia turėtų galioti įvairaus lygio savivaldybėse, ligoninėse, visuomeniniame transporte, gyventojus aptarnaujančiose kontorose. Be to, planuojama valstybės tarnautojams įstatymiškai uždrausti naudoti kvapias drabužių skalavimo priemones bei kvėpintis. Visuomeniniame transporte jau dabar kabo užrašai, siūlantys alergiškiems žmonėms sėsti priekyje.
Visa tai siejama su tuo, kad maždaug kas trečias danas ar švedas kenčia nuo kvapų. Teigiama, kad bendravimas su išsikvėpinusiais asmenimis ne tik kartais erzina, bet ir ne vienam sukelia astmos priepuolį, pykinimą, alergiją.
Beje, tam tikra kvapų kontrolė šiose šalyse jau egzistuoja. Tik manantiesiems, kad nukentėjo dėl per stiprių kvapų, tekdavo ilgai bylinėtis. Pavyzdžiui, pranešama, kad Švedijoje kaimynai teismui apskundė vieną kaimynę, jų manymu, nuodijusią stipriais kvepalais orą. Jie tvirtino, kad nuo moters naudojamų dezodorantų kvapas atsklinda iki jų balkonų ir sukelia stiprius kosulio priepuolius. Nors moteris nebuvo nubausta, turėjo išsikelti gyventi kitur.
Draudimas nepadėtų
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kontrolierė Aušrinė Burneikienė teigė, kad Lietuvoje vargiai įmanomas toks draudimas. Ji abejojo, ar ji padėtų nuo kvapų kenčiantiems žmonėms.
„Alergijos sukėlėjų yra labai daug. Tai ir gyvūnai, ir žiedadulkės, ir kt. Astmos priepuolį taip pat gali sukelti daug kas. Kartais tereikia labiau susinervinti. Tad kvapai – tik vienas dirgiklių”, – sakė ji.
Be to, visi mėgsta skirtingus kvapus.
Panevėžio verslininkų asociacijos vadovui Kaziui Grabiui tokie skandinavų planai sukėlė juoką.
„Reikėtų labai stipriai pagrįsti, kodėl norima įvesti tokį draudimą. Kvepalai nėra pagrindinė tokių sveikatos sutrikimų priežastis. Reikėtų ieškoti gamtos teršimo priežasčių. Reikėtų gamtą labiau saugoti, išvalyti, o čia tik žaidimas”, – manė jis.