Šią vasarą šimtai atvykusių turistų ieškojo iškylų vandenyje. Išplaukę pramogauti laivais, kai kurie pamiršdavo, kad yra didesnio pavojaus zonoje.
Nors saugaus plaukiojimo taisyklėse rašoma, kad pramoginiais laiveliais galima vežti tiek žmonių, kiek nurodyta laivo dokumentuose, ir kiekvienam keleiviui reikia apsivilkti gelbėjimosi liemenę, tų reikalavimų dažnai nepaisoma. Ne todėl, kad laivų savininkai ar laivavedžiai ko nors nežinotų, bet apie saugumą „pamirštama”. To priežastis dažnai yra per didelis keleivių skaičius.
Jeigu laivo dokumentuose nurodyta, kad galima vežioti, tarkime, 11 keleivių, jų neretai imama tiek, kiek yra norinčių. Gelbėjimosi liemenių visiems nepakanka, tai jos ir lieka sukrautos laivo triume.
Dažnai liemenėmis apvilkti pamirštama mažamečius vaikus. Vadovaujamasi principu, jeigu vaikas su tėvais – jam nieko nenutiks. Deja, praktika rodo, kad nemokantys laikytis vandens paviršiuje mažamečiai (iki 12 metų) dažniausiai ir tampa nelaimės aukomis. Pramoginiuose laivuose geriausiu atveju būna dvi, keturios gelbėjimosi liemenės, skirtos vaikams.
Neseniai dviračiais keliavusi lenkų turistų grupė į kitą marių pusę nuo Uostadvario kėlėsi laiveliu. Joje buvo 8 suaugę žmonės ir 8 vaikai. Tačiau gelbėjimosi liemenes buvo „pamiršę” ne tik tėveliai, jų atžalos, bet ir pats laivavedys. Jas prisiminė, kai marių vidu-ryje keliauninkus sustabdė Vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai. Panašiai nutiko ir iškylaujantiems po marias moksleiviams iš Vilniaus bei kelių solidžių pramoginių katerių keleiviams.
Nesupranta pavojaus jūroje
Vis labiau populiarėja iškylos į jūrą gaudyti menkių ir kitų žuvų. Į jas susirenka būriai aštrių pojūčių mėgėjų iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus bei dar tolimesnių Lietuvos vietų. Tačiau upėse ar ežeruose žuvaujantys meškeriotojai nesuvokia, kokie pavojai tyko iškritusiųjų už laivo borto atviroje jūroje, ir ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Iškylos į jūrą populiarios visais metų laikais. Nukritus oro temperatūrai žemiau nulio, neretai meškeriotojai pasiima ir „ugninio vandens”. Čia ir prasideda visi nemalonūs reikalai. Pagal nerašytą taisyklę sugavęs pirmąją žuvį meškeriotojas vaišina likusiuosius. Kartais vaišės baigiasi tuo, kad pamirštama ir žvejyba, ir saugaus plaukiojimo reikalavimai. Ne vieną tokį atvejį reido metu yra užfiksavę ir Vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai.
Tačiau vien baudomis menkių meškeriotojų ir adrenalino mėgėjų atviroje jūroje, anot Vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojo Jono Lukšos, nesudrausminsi. Saugios laivybos reikalavimų visų pirma griežtai turi laikytis patys rekreacinės žvejybos verslu užsiimantys laivavedžiai. Už pasekmes nelaimės metu, kaip ir vairuojant automobilį, atsakingi tie, kurie sėdi prie vairo.
Įžūlūs „milijonieriai”
Daugiausiai rūpesčių, Vidaus vandenų laivybos inspekcijos laivybos skyriaus vedėjo ir prityrusio kapitono Bronislovo Bernoto teigimu, kelia ne mariose ir jūros priekrantėje žūklaujantys žvejai verslininkai ar pavieniai guminėmis valtelėmis plaukiojantys meškeriotojai. Daug pavojingesni, keliantys grėsmę savo ir kitų vandens eismo dalyvių gyvybei yra naujieji „milijonieriai”, nusipirkę galingus po pusę ar net visą milijoną litų kainuojančius modernius katerius. Jie puikiausiai išmokę ir taisykles, ir gerai žino kaip reikia elgtis uosto akvatorijoje, kur intensyvus eismas laivybos kanalu. Tačiau noras pasirodyti, kad jo vandens žirgas gali pralenkti net jūrinį keltą ar pro šalį plaukiantį kitą katerį, yra stipresnis už suvokimą, kad tokiu elgesiu gali sukelti pavojų ir sau, ir kitiems. Tokius, anot pareigūno, reikia bausti be jokių nuolaidų. Kaip sėdintieji prie automobilio vairo, taip ir galingo katerio bei menko laiviūkščio laivavedžiai prieš įstatymą yra lygūs. Pažeisti nustatytą tvarką nevalia nei važiuojantiems sausumos keliais, nei plaukiojantiems jūroje ar mariose visų tipų laivais ir laiveliais.
Plaukioja ir naktį
Gyvenimas vandenyje verda ne tik šviesiu paros metu. Į Klaipėdos uostą pagal nustatytą grafiką atplaukia didieji jūriniai keltai, laivai su kroviniais ir sužvejotais menkių laimikiais. Jų kapitonai iš anksto praneša apie save laivų eismo tarnybai (LET). Tačiau tarp didžiųjų eismo dalyvių laivybos kanale pasipainioja ir vienas kitas kateris ar pramoginis laivelis. Jie irgi turi būti matomi ( kitaip tariant, turėti šviesos, garso signalus ir apie save informuoti). Tačiau tų reikalavimų „mažiukai” paiso ne visada. Daug patogiau, užgesinus signalines šviesas, šmurkštelėti nepastebėtam, nefiksuotam uosto akvatoriją stebinčių vaizdo kamerų. Tokių atvejų uoste pasitaiko nedažnai, o Kuršių marių pramoginių laivų pagrindiniame kelyje Atmatos upe ir mariomis iki Nidos įžūlių naktinių iškylautojų, ir ne tik jų, – apstu. Jais atidžiau turėtų domėtis ne tik Vidaus vandenų laivybos inspekcija, rengianti naktinius reidus, bet ir kiti valstybės pareigūnai.