Lietuvos žuvininkystės šakoje dirba apie 7 tūkstančius žmonių. Nors didžiąją žvejų laimikių dalį sudaro Atlanto vandenyse sugautos žuvys, žvejyba Baltijoje labai svarbi ne tik ekonominiu, bet ir istorinio paveldo požiūriu.
Netekus šio verslo, daugelis Klaipėdos, Nidos, Palangos, Šventosios žvejų liktų be pragyvenimo šaltinio.
2006 metų rugpjūčio 28 dieną Kopenhagoje vyks Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos vykdomojo komiteto susirinkimas. Jame Europos Komisijai bus pareikšta Baltijos jūros šalių žvejų pozicija dėl menkių populiacijos Baltijoje atkūrimo plano, žvejybos kvotų 2007 metams bei išsakyti pasiūlymai kovai su nelegalia žvejyba.
Prieš tą susirinkimą Klaipėdoje vyko Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) inicijuotas seminaras „Menkių populiacijos Baltijos jūroje atstatymo planas bei verslinės žvejybos Baltijos jūroje perspektyvos artimiausiais metais”. Jame, be Danijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos žvejų organizacijų atstovų, savo poziciją išsakė ir Lietuvos žvejai.
Jų nuomone, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti subalansuotą ir ilgalaikę menkių išteklių žvejybą, priemonės menkių ištekliams Baltijoje saugoti turėtų būti numatytos atsižvelgiant į nevienodas Baltijos šalių žvejų bei bendrijų finansines ir žvejybos mobilumo galimybes, itin kruopščiai įvertinus kiekvienos šalies ir žvejybos grupės veikos realią įtaką Baltijos menkių populiacijai.
Lietuvos žvejų valksmai sudaro tik apie 4,5 procento bendro Baltijos šalių laimikių lygio, todėl jų įtaka menkių žvejybiniam mirtingumui labai maža.
Nelygios galimybės
Senosios Europos Bendrijos narės keletą metų, pasinaudodamos Europos Sąjungos finansine parama, galėjo modernizuoti savo žvejybos laivus. Naujosios ES narės tokių galimybių neturėjo. Todėl jų (ypač Lietuvos) žvejų laivų pajėgumai yra žymiai mažesni, jų panaudojimą labai riboja oro sąlygos. Per 2004 – 2006 metus Lietuva beveik 50 procentų sumažino savo žvejybos laivų pajėgumus, todėl jų įtaka Baltijos ekosistemai liko visiškai maža.
Baltijos jūroje žvejojantys verslininkai 80 procentų pajamų gauna iš menkių. Dar labiau ribojant jų žvejybą, tai neigiamai atsilieptų jų verslui. Europos Komisija turėtų užtikrinti atitinkamus neigiamų socialinių padarinių kompensavimo išteklius ir paruošti aiškų kompensavimo mechanizmą.
Skirtingai nei vakarinės Baltijos šalys (Danija,Vokietija, Švedija), Lietuvos, Latvijos, Estijos žvejai neturi galimybių žūklauti Šiaurės jūroje. Tai dar labiau paaštrina menkių žvejybos ribojimo neigiamas pasekmes tų šalių žvejams.
Priekrantės žvejai gali neišgyventi
Nors mūsų priekrantės žvejų valksmai sudaro mažiau nei pusę procento visų Baltijos šalių sugautų žuvų kiekio, verslininkų grupės situacija dar blogesnė už kitų. Didžiajai daugumai priekrantės žvejų žvejyba yra pragyvenimo šaltinis, o ne verslo objektas. Šios žvejų grupės žvejybos mobilumo ir investicinės galimybės yra itin mažos. Jas dar labiau suvaržius, daugumai tradiciniu verslu užsiimančių pajūrio gyventojų tektų „padžiauti tinklus”.
Viena iš prioritetinių sričių naujame Europos žuvininkystės fonde yra nuo žuvininkystės priklausomų regionų tvarus vystymas. Ši sritis numato smulkaus masto žvejybos integraciją į kitas veiklas ( ypač turizmo plėtimą), todėl menkių žvejybos reguliavimo priemonės neturi būti tokios pat griežtos, kaip taikomos galingiems žvejybos laivams.
Smulkaus masto priekrantės žvejyba rytinės Baltijos šalyse beveik neturi įtakos menkių populiacijai. Siūlomo reglamento aštuntojo straipsnio 1-4 dalyse numatytu menkių žvejybos draudimo laikotarpiu Baltijos priekrantės regione yra pats kurortinio sezono įkarštis, vyksta įvairūs festivaliai, šventės, koncertai po atviru dangumi. Prekiaudami žuvimis, priekrantės žvejai tuo metu galėtų gauti didžiausias pajamas. Menkių žvejybos kiekiai tais mėnesiais siekia vos kelias šimtąsias procento visų metinių valksmų.
Menkių žvejybos draudimas priekrantės žvejams ekologiniu atžvilgiu neefektyvus, o neigiami socialiniai padariniai gali būti labai skaudūs. Todėl siūloma sugriežtintos tvarkos, leidžiant sužvejoti tik 10 procentų nuo sugauto žuvų kiekio menkių, jiems netaikyti. Priekrančių vandenyse ir vyrauja menkės. Apribojus jų žvejybą, ką veikti priekrantės vandenyse žvejams nebelieka.
Šiems Lietuvos žvejų siūlymams pritarė ir dauguma seminaro dalyvių. Tačiau ar jie pasieks Europos Komisijos valdininkų ausis ir bus išgirsti, parodys rugpjūčio 28 dieną vyksiantis Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos Baltijos jūroje regioninės patariamosios tarybos vykdomojo komiteto posėdis.