Jau baigiasi vasara. Ateinantis sekmadienis – paskutinis moksleivių atostogų sekmadienis, todėl dar ne vėlu papramogauti. Juolab, kad tokių pramogų toli ieškoti nereikia – vos už keliolikos kilometrų nuo Žagarės (Joniškio rajonas) prasideda stebuklingais žmogaus rankų paversti Tervetės miškai.
Vaikams tai tikras rojus. Ne veltui Tervetės gamtos parkas yra konkurso „Šeimai draugiškiausia vieta Latvijoje” 2005 m. nugalėtojas, o projektas „Svečiuose pas Tervetės šilo raganaitę” pripažintas geriausia 2005 m. naująja Gamtos turizmo priemone jaunimui.
Gyvos raganos
Tervetės gamtos parkas užima 1200 ha teritoriją. Trečdalis šio ploto skirta Pasakų pasauliui, kurį valdo Miško Karalius, nykštukai, velniai, raganos.
Dulkiant lietui pasitinka juodžiausiais kaip naktis plaukais ragana Kuka. Pyksta – ko į jos Raganų šilą lietų atnešėm. Bet atlėgsta, prisiminusi keletą burtų tam lietui išvaikyti. Keli burbtelėjimai po nosim, keli rankos mostai – lietus ir rimsta. Kuka šypsosi, nes burtai veikia.
Tuoj tuoj visus apdalins velnio miltais, į rankas įbruks Raganų šilo talismaną – kelių šimtmečių ar net tūkstantmečių senumo žaibo pakirsto ąžuolo gabalėlį, kuris žmogui neva neš laimę, meilę, pasisekimą darbe…
Kukos ugniakuras dar rusena. Katile garuoja ypatinga arbata. Suaugusiems ragana tuoj pasiūlys užkeikimų, žolelių, antpilų, o su vaikais pažais pasakų žaidimus.
Kuka – geroji „etatinė” Raganų šilo ragana. Ji noriai aprodo savo namelį ant vištos kojelės, kviečia pasižiūrėti, kaip raganos gyvena. Be jos, Raganų šile dirba dar trys raganos ir visos jos skraido ant šluotos tik tada, kai po dietos sveria ne daugiau kaip 60 kilogramų. Raganos šilo lankytojai vaikai laukia, kad galėtų su ja pažaisti pragarą, o suaugusieji – kad gautų patarimą, kaip išgydyti kokią nors ligą ar pan.
Raganų šile yra ir velnio irštva. Kol velnias po mišką laksto, parko lankytojai ant jo gultų gali pailsėti arba pamalti miltų velnio maltuvėje.
Mažų nykštukų pasaulis
Visai kitokia nuotaika aplanko Nykštukų miške. Pasakų miške galima pamatyti ne tik šiuolaikinę nykštukų architektūrą, bet ir etnografinį muziejų, kuriame eksponuojami pastatai, kuriuose nykštukai gyveno prieš šimtus ir tūkstančius metų.
Šalia kruopščiai prižiūrėtų miško takų įsikūrę nykštukų sodybos. Čia nykštukų statybininkų šeima, ten – malūnininko gyvenimas… Trobelės dailutės, bet jau tokios mažytės, kad žmogus pasijunti tikru milžinu ir tik pro duris gali įkišti galvą. Tada galutinai įsitikini, kad nykštukai čia tikrai gyvena: mažytės lovos, stalai, kėdės, krosnys.
Trobesiai ir pačių nykštukų medinės skulptūrėlės atnaujinamos kas septyneri metai šalia gamtos parko esančiose lauko dirbtuvėse. Nykštukus, jų gyvenimus ir kitokius gyvius parkui kuria į plenerus suvažiavę Latvijos dailininkai, skulptoriai ir kiti menininkai. Erdvioje miško aikštelėje stūkso pilis, o jos prieigose – galybė medinių atrakcionų, čia pat ganosi žirgai, laukia karieta. Per Tervetės upelį nutiestas tiltas veda prie garsios latvių pasakų rašytojos Anos Brigaderės herojų: Sprinduko – mažo berniuko, išėjusio iš gimtų namų į pasaulį laimės ieškoti, ir milžino Atlėpausio.
Raganų šile gyvena gyvos raganaitės. Viena iš jų – Kuka, su šluota sauganti savo trobelę ant vištos kojelės. Miško aikštelėse stūkso medinės pilys, leidžiančios vaikams pasijusti senovės kariais. Nykštukų šeimos žeminė.
Tervetės gamtos parko Pasakų miške lankytojų netrūksta nuo pavasario iki rudens.