„Strateginės” įmonės statusą praradęs Lietuvos paštas ateityje socialines funkcijas atliks tik gavęs tinkamą atlygį
Metų pradžioje iš valstybės įmonės paprasta akcine bendrove tapęs Lietuvos paštas po vakarykščio Vyriausybės posėdžio dar vienu žingsneliu priartėjo prie klasikinio verslo modelio. Paštas buvo išbrauktas iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo.
Taip pat nutarta leisti dalį kapitalo įmonėje sudaryti iš privataus nacionalinio bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančio užsienio kapitalo, paliekant sprendžiamąją galią valstybei.
Tačiau net ir ši išlyga kol kas neduoda ramybės pašto paslaugomis įpratusiems naudotis žmonėms: kokias permainas galima sieti su būsimu privatizavimu? Kaip gali keistis pašto įkainiai? Ar siekiant pelno nebus pradėti uždarinėti provincijos užkampiuose esantys pašto skyriai?
Vizija dar tik kuriama
Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas patikino, kad sprendimo išbraukti Lietuvos paštą iš strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašo nereikėtų sieti su būsimu privatizavimu.
„Įstatymo pakeitimas reikalingas tik atliekant tam tikrą teisės aktų reviziją. Kadangi pasikeitė Lietuvos pašto statusas ir jis nuo šių metų sausio jau nėra valstybės įmonė, teko keisti ir kai kuriuos kitus įstatymus. Tačiau tai daugiau formalumas”, – tikino V.Šalauskas.
Ministerijos sekretorius prognozavo, jog nors įvairių samprotavimų dėl Lietuvos pašto ateities pastaruoju metu pasigirsta itin dažnai, kaip iš tiesų keisis šios įmonės darbo modelis ateityje, aišku bus dar negreitai.
„Manau, kad ši idėja dar turėtų būti itin gerai aptarta specialistų, visuomenės ir politikų. Jei Seimas ar Vyriausybė imtųsi vienašališkai spręsti, kas yra teisinga, nesusipratimų ir klaidų greičiausiai nebūtų išvengta. Kol kas aišku tik tai, kad Lietuvos pašto sektoriaus strategijoje numatyta išsamią studiją, ką ir kaip daryti ateityje, parengti iki 2009-ųjų. Kol šio dokumento nebus, nebus jokių radikalių permainų”, – žadėjo V.Šalauskas.
Neabejojama ir tuo, kad Lietuvos pašto privatizavimo projektą rengs ir valdžios struktūras konsultuos atitinkamus konkursus laimėjusios kompanijos.
Paštininkai optimistai
Tuo tarpu Lietuvos pašto generalinis direktorius Jonas Šalavėjus, kalbėdamas apie įmonės ateitį, neabejojo, kad reikalai klostysis sklandžiai.
„Mes atidžiai sekame procesus, kurie vyksta kitose Europos šalyse, bendraujame su kolegomis Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, kur kaip tik šiuo metu valstybė parduoda dalį pašto įmonių akcijų.
Kadangi pašto funkcijos visur yra identiškos, manome, kad ir Lietuvoje problemos bus suvokiamos ir sprendžiamos panašiai. T.y. į paštą bus žiūrima kaip į normalią verslo įmonę, kuri gali imtis bet kokių papildomų socialinių funkcijų su sąlyga, jei už tai bus teisingai atlyginama. Dabar daug kas įsivaizduoja, kad privalome ne dirbti, o tiesiog teikti nemokamas paslaugas. Jei šis požiūris pasikeis, viskas iš tiesų bus gerai”, – dėstė J.Šalavėjus.
Lietuvos pašto vadovo žiniomis, Švedijos vyriausybė su vietine pašto tarnyba yra sudariusi specialią sutartį, kurioje numatyta, kokiose srityse, kokius visuomenei reikalingus darbus ir už kokius pinigus atliks įmonė.
Mūsų šalyje panašiu principu dirbama su keleivių vežėjais, kurie už tam tikrų socialinių grupių aptarnavimą gauna kompensacijas iš savivaldybių.
„Tuo tarpu mes daugelyje regionų kaimuose laikraščius nešiojame kone už dyką, o nuostolius dengiame kitose srityse uždirbtais pinigais. Tokių rinkos iškraipymų tikrai negali būti”, – tikino J.Šalavėjus.
Klausiamas, ar pagrindiniu įmonės veiklos tikslu pasirinkus pelną nenutiks taip, kad atokesnėse vietovėse esantys nerentabilūs pašto skyriai apskritai dings, įmonės vadovas sakė, kad tai priklausys nuo Vyriausybės.
„Valstybė turi ir turės sprendžiamąją galią, todėl jei manys esant būtinybei išlaikyti tokį pašto skyrių, kuris iš tiesų neša vien nuostolius, jis bus išlaikomas gavus atitinkamas kompensacijas iš biudžeto. Viskas logiška”, – aiškino bendrovės generalinis direktorius.
Konkurencija aštrės
J.Šalavėjus prognozavo, jog po būsimo privatizavimo Lietuvoje pašto paslaugų įkainiai ženkliai keistis neturėtų. Visoje Europoje ši veikla liberalizuojama ir monopolinė teisė išnešioti laiškus palaipsniui naikinama.
„Jei prieš kurį laiką būdama valstybės įmone Lietuvos paštas turėjo išskirtines teises nešioti visą korespondenciją, sveriančią iki 300 gramų, tai vėliau kartelė nuleista iki 150 gramų, o dabar – viso labo iki 50 gramų. ES rengiasi panaikinti visus apribojimus, todėl konkurencija šioje srityje dar labiau išaugs”, – tikino J.Šalavėjus.
Tikėtina, kad tai bus viena prielaidų, neleisiančių augti pašto paslaugų įkainiams. Lietuvos pašto generalinis direktorius sakė neabejojąs, kad ir toliau laiško siuntimas visoje šalies teritorijoje kainuos tiek pat, o kainos kils tik dėl tokių dalykų, kaip augančios degalų kainos ir atlyginimai darbuotojams.