Šįmet Lietuvos studentų sąjunga (LSS) mini 15-ąjį gimtadienį, kuris šį savaitgalį bus švenčiamas tradicinėje Asamblėjoje. Tačiau šalies akademinio jaunimo vadų džiugesį dėl darbų, nuveiktų per solidų laikotarpį, ir linksmą „tortadienio” šurmulį temdo mintys apie mūsų aukštojo mokslo sistemos situaciją.
Dabartinis LSS prezidentas, 23-ejų Vytauto Didžiojo universiteto profesinio ugdymo vadybos magistrantas Jonas Okunis, mano, jog per penkiolika metų organizacija pasiekė daug.
Bene reikšmingiausias dalykas užfiksuotas 2000 m. Aukštojo mokslo įstatyme, kuris aukštųjų mokyklų studentų savivaldoms suteikė teisę dalyvauti valdant savo alma mater.
Šis punktas tapo proga LSS Asamblėjai rengti. Lietuvos studijuojančio jaunimo suvažiavimas tapo didžiausiu LSS tradiciniu renginiu. Šįmet jo tema – „Studentų judėjimas Lietuvoje: ištakos ir geroji patirtis”.
Asamblėjos, kuri prasideda rytoj, metu per 200 jaunuolių, visuomenės veikėjų, politikų diskutuos aktualiomis aukštojo mokslo klausimais bei linksminsis. Jos renginiai savaitgalį vyks Klaipėdoje ir Šventojoje. Daugiau informacijos apie Asamblėją rasite adresu www.lss.lt/asambleja.
Korekcijų nepakanka
Džiaugsmas dėl pavykusių darbų kontrastuoja su nepasitenkinimu aukštojo mokslo situacija, kuri keičiasi labai pamažu.
Jauni žmonės, anot J. Okunio, nėra tiek kompetentingi, kad objektyviai vertintų profesorių darbą.
Studentams reikia valdžios paramos, drauge reformuojant aukštojo mokslo sistemą. LSS prezidento nuomone, paskutiniaisiais metais eskaluojama aukštojo mokslo reforma tėra imitacinė.
„Daromos „kosmetinės” jos korekcijos, tačiau esmė nekeičiama. Kvaila remtis „Vakarų Europos patirtimi”, jeigu pati Europa pripažįsta, kad jos aukštojo mokslo sistema degraduoja, skirtingai nei Šiaurės Amerikos ar Japonijos sistemos”, – kalbėjo pašnekovas.
Universitetus – į rinką
J. Okunio įsitikinimu, aukštosios mokyklos turi adaptuotis veikti rinkos sąlygomis. Skirstant joms skirtą finansavimą, turėtų būti atsižvelgiama ne vien į studentų skaičių, bet ir į mokslingumą, absolventų įsidarbinimo laipsnį, universiteto dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.
„Kol kas veikianti „reitingavimo” sistema, atsižvelgiant į miesto, kuriame įsikūrusi aukštoji mokykla, svarbą, yra absurdiška”, – mano LSS prezidentas.
Anot jo, kitas opus klausimas – aukštųjų mokyklų administravimo problemos.
„Ar mechanikos inžinerijos profesorius yra geras aukštosios mokyklos administratorius? – retoriškai klausė pašnekovas.
– Manyčiau, jog rektoriaus pareigos turėtų tapti garbės titulu. O aukštosios mokyklos administravimo darbus turi atlikti valdymo žinių įgiję specialistai.”
Dar vienas aktualus aspektas – studentų stipendijavimo sistema. „156 litų dydžio stipendija – valstybės pasityčiojimas iš jaunimo. Apskritai valstybė turėtų padėti tik socialiai remtiniems studentams.
O siekiant paskatinti pažangiausiuosius, reikėtų glaudesnio aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo su komercinėmis struktūromis, kurios skirtų lėšų studijuojantiesiems. Ši, vadinamoji grantų sistema, būtų daug pranašesnė”, – kalbėjo J. Okunis.
„Ar mechanikos inžinerijos profesorius yra geras aukštosios mokyklos administratorius? „. O ar profesinio ugdymo vadybos magistrantas Jonas Okunis yra pats geriausias aukštojo mokslo specialistas?