Europos Komisijos inspektoriai konstatavo, kad Klaipėdos uoste saugumas užtikrinamas vadovaujantis tinkamai paruoštais nacionaliniais teisės aktais.
Komisijos atstovai tikrino, kaip į Susiekimo ministerijos ir kitų atsakingų institucijų teisės aktus perkelti Europos Parlamento reglamento dėl laivų ir uostų terminalų apsaugos stiprinimo bei Tarptautinio laivų ir uosto terminalų apsaugos kodekso reikalavimai.
Vieni inspektoriai vertino uosto apsaugos lygį ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) darbą, kiti – laivų apsaugos lygį ir Lietuvos saugios laivybos administraciją (LSLA).
Britanijoje – netvarka
Šiuo metu inspektuojamos visos 23 Europos Sąjungos šalys, kurios turi uostus. Kiek vėliau inspekcija vertins jau pačius uostų terminalus, vedamus mokymus, apsaugos darbuotojų veiklą, bus atsirenkami tam tikri terminalai.
„Ateityje didesnis dėmesys bus skiriamas uostų apsaugai, nes jie labiau pažeidžiami nei laivai”, – sakė LSLA Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Česnauskis.
Į kontrolierių klausimus atsakinėjo Uosto kapitono tarnyba, juos domino dispečerinės darbas, kaip forminami laivai, gavus informaciją, kad jie atplaukia, deklaracijų pildymas ir saugojimas, taip pat keleivių gabenimas per Tarptautinę jūrų perkėlą ir kiti procesai.
Europos Komisijos (EK) pareigūnai Lietuvos pasirengimą įvertino gana aukštai. Tie patys EK inspektoriai, prieš tai buvę Didžiojoje Britanijoje, šioje srityje pamatė tikrą netvarką.
„Inspektavimas yra numatytas kas 5 metus, tačiau priklausomai nuo rezultatų jis gali būti atliekamas dažniau arba rečiau”, – teigė KVJUD bendrųjų reikalų direktorius Algirdas Pranciškus Dulkė.
Galimos pastabos dėl Būtingės
Daugiausiai neaiškumų EK atstovams kilo dėl Būtingės naftos terminalo. Jis priklauso AB „Mažeikių nafta”, kurios dalininkė yra Ūkio ministerija. Taigi šis terminalas yra nebe Susisiekimo ministerijos jurisdikcija.
Ruošiantis rengti Būtingės apsaugos planą, buvo užsakytas terminalo vertinimas, kurį atliko Lietuvos Vyriausybės nepripažinta, tačiau įvairius sertifikatus turinti kompanija. Vėliau Susisiekimo ministerija sukūrė tarpžinybinę komisiją, kuri vertino visus uosto terminalus bei sukūrė jų apsaugos planus ir sėkmingai juos įdiegė. Komisija nepripažintos kompanijos vertinimą pakeitė ir įtraukė daugybę pataisų.
Klaipėdos uosto atstovams sunkiai sekėsi paaiškinti šias peripetijas. A. Dulkė minėjo, kad EK dėl šios problemos gali pareikšti pastabų.
Trūkumai – nežymūs
Inspektoriai LSLA domėjosi laivų apsaugos planų tvirtinimo procedūromis, laivų inspektorių kvalifikacija, mokymais, rengiamais pagal Tarptautinės jūrų organizacijos kodekso reikalavimus.
KVJUD išvadų dar negavo. LSLA jas jau turi, tačiau jos yra riboto naudojimo, nes taip siekiama išvengti slaptos informacijos nutekėjimo.
Anot M. Česnauskio, jų administracijai EK išvadose išsakytos tik procedūrinio pobūdžio pastabos. Išskirti tik trūkumai, susiję su informacijos pateikimu, tačiau jie neturi įtakos bendram saugos režimui.