Krepšinio epidemija šįkart Lietuvos neapėmė taip masiškai kaip anksčiau. Tokį įspūdį buvo galima susidaryti stebint, kiek žmonių renkasi žiūrėti krepšinį į barus pajūryje ar prie specialiai tam įrengto milžiniško ekrano Vilniuje.
Didžiausias Lietuvoje lauko vaizdo ekranas, kuriame galima stebėti kerpšinio transliacijas, buvo įrengtas Vilniuje, prie Baltojo tilto, rašo dienraštis L.T.
Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel”, kurios pastangomis ir buvo įrengta „Sirgalių zona”, viceprezidentas komercijai Remigijus Štaras tikėjosi, kad „kvėpuoti varžybų atmosfera” susirinks dešimtys, galbūt net šimtas tūkstančių sirgalių.
Tačiau ir pirmą, ir antrą čempionato dieną „Sirgalių zona” buvo apytuštė.
Be alaus sirgti negalime?!
Šeštadienį „Sirgalių zonoje” vienas vyriausių lietuvių kovą su turkais stebėjusių krepšinio aistruolių buvo 54 metų Vilniaus Žaliųjų ežerų skenduolių gelbėjimo stoties naras gelbėtojas Jonas Slavinskas. Jis L.T. aiškino, kad krepšinio šalies piliečių pasyvumą lėmė draudimas viešose erdvėse vykstančiuose renginiuose vartoti alkoholinius gėrimus. „Mes galime sirgti, kai alaus yra.
Normalus žmogus galėtų ateiti 50 gramų išgėręs prieš tai”, – priekaištavo tautiečiams iš Fabijoniškių autobusu atvykęs vyras.
Ukraina palaiko lietuvius
Sirgti už mūsiškius prie Baltojo tilto atėjo ir Lietuvoje viešintys ukrainiečiai. Jie neabejojo Lietuvos pergale. „Į Lietuvą atvažiavome, už jus ir sirgsime”, – entuziastingai pareiškė svečias, kuris neabejojo, kad Lietuvos krepšininkai pasirodys geriausiai. Sėkmingą rungtynių baigtį prognozavo ir Lietuvos jaunių krepšinio rinktinės kapitonas Martynas Gecevičius. „Turkai žaidžia be žvaigždžių”, – tai, jaunojo krepšininko manymu, turėjo lemti jų vyresniųjų brolių pergalę.
Tačiau daugelis sirgalių į veiksmą ekrane reagavo pasyvokai. Jonas Radzevičius, kurio juokeliai tapo pertraukėlių tarp kėlinių akcentu, lietaus nukankintą publiką lygino su „pensininkų suvažiavimu”.
Kaltino A.Sireiką
Nuaidėjus finaliniam švilpukui ir galutinai paaiškėjus, kad lietuviai pralaimėjo, daugelis nevaržomai liejo pyktį. Krepšinio mėgėjas Mindaugas susuko ir stipriai rankoje suspaudė prieš kurį laiką ore plevėsavusią medžiaginę vėliavėlę. „Labai blogai vertinu žaidimą. Sireika blogai vadovauja komandai. Nelogiškai žaidžia, nėra derinių”, – traukdamas namo piktai Lietuvos rinktinės žaidimą įvertino „Žalgirio” marškinėlius dėvintis vaikinas ir jo akyse pasirodė ašaros.
Dar viena nesėkminga diena
„Lietuva–Graikija. O gal pasiseks”, – antrąją čempionato dieną galvojo prie Baltojo tilto susirinkę apie tūkstantis žmonių.
Transliacijos metu „Sirgalių zonoje” garsių skandavimų ir aplodismentų netrūko. „Mes laimėsim”, „Lietuva, Lietuva”, – vis dažniau pasigirsdavo šauksmas. Per gražiausias ir širdžiai mieliausias rungtynių akimirkas sirgaliai stovėjo, kamuolį iškovojus priešininkų komandai – svaidė keiksmus ir prakeiksmus. Jei varžybų rezultatus būtų lėmusi sirgalių energija, būtume neabejotinai laimėję, bet – deja.
„Po tokių rungtynių emocijų nėra. Labai prastos varžybos. Tiesiog tragiškos. Jeigu taip žais toliau, tikrai toli nenukeliaus”, – neiškentęs išbėrė Tadas Armonavičius. „Keli taškai teskyrė. Tikėjausi, kad laimės bent jau antras varžybas”, – kiek nuolaidesnė Lietuvos komandai buvo Skaistė Giedraitytė. Tačiau ši nesėkmė nepalaužė lietuvių. Šį kartą verkiančiųjų nebuvo. Sirgalių veiduose spindėjo optimizmo kibirkštėlės – „dar laukia kitos rungtynės”…
Apie mūsų rinktinę – politikai
Andrius Kubilius
Turiu prietarą, kad krepšininkams sekasi geriau, kai aš nežiūriu, todėl abejas rungtynes žiūrėjau tik priebėgomis. Deja, nepadėjo. Norėčiau būti optimistas, bet esu realistas. Manau, kad nelabai toliau seksis. Nematau lietuviško žaidimo.
Nijolė Steiblienė
Labai šlykštu, bet paskutinį šansą dar duosiu. Deja, komanda tokia nesusižaidusi, kad man kyla minčių dėl trenerio. Suprantu ir sportininkus, kurie dėl pinigų atsisakė dalyvauti rinktinėje, tačiau tėvynę jie vis dėlto turi vieną. Na, bet kada nors dar atsitiesime. Juk esame krepšinio šalis.
Algimantas Salamakinas
Vienintelė viltis, kad išlošime trejas paskutines rungtynes, užimsime pogrupyje trečią vietą ir neteks žaisti su amerikiečiais. Tačiau kol kas atrodo, kad ir Kėdainių „Nevėžiui” Lietuvos rinktinė praloštų. Kelis kartus net atspėjau, kada vyrai praras kamuolį.
Kazimira Danutė Prunskienė
Šįkart rungtynių pažiūrėti nepavyko, nors krepšiniu labai domiuosi. Prisipažinsiu, kad ir rezultato sužinoti neskubėjau. Nenorėjau gadintis atostogų nuotaikos. Spėlioti taip pat nesiryžau.
Artūras Skardžius
Reikėtų Lietuvoje paskelbti gedulo dieną. Mūsų komanda visada sugebėdavo atsitiesti po pralaimėjimo, tačiau vyrai neparodė net krepšinio pradžiamokslio. Trečios rungtynės, ko gero, jau nebeturės didelės reikšmės. Tik stebuklas gali rinktinę išvesti į kitą etapą. Gal vyrai bent jau pademonstruos sirgaliams gražų žaidimą. Beje, Lietuva, ko gero, – vienintelė rinktinė, kurioje kai kurie žaidėjai lietuviai atsisakė žaisti.
Kurortinio ritmo krepšinis nesugriovė
Tai, kad vyksta krepšinio čempionatas ir žūtbūtinėse kovose dalyvauja lietuviai, Palangoje sunkiai buvo galima pajusti.
Šeštadienį per rungtynes su turkais pusnuogiai poilsiautojai „šniūrais” plaukė Basanavičiaus gatve, paplūdimio smėlis buvo nuklotas beaistriais kūnais.
Gatvėse – jokios krepšinio karštinės. Vos vienas kitas baras skelbė apie krepšinio transliacijas dideliame ekrane ir apie čempionato proga atpigintą alų. Jei nežinotum, gali ir pražiopsoti.
Palangoje bene vienintelis restoranas „Rolando vila” per spaudą paskelbė, kad atidaro sporto klubą krepšinio aistruoliams. Kitose vietose krepšinio mėgėjai dairėsi į didesnes erdves turinčius restoranus ir barus.
Nemažai aistruolių rinkosi Palangos „Kupetos” klube, „Paršelio rojuje” bei „Titanike” Šventojoje. Matyt, kiekvienas sirgalius surado savo ekraną, bet tai įgyvendino tik vadovaudamasis savo uosle. Beje, kai kurių kavinių vadovai pajuto galimo pelno skonį ir suskubo apmokestinti į barus atėjusius krepšinio pažiūrėti aistruolius. Pavyzdžiui, „Titanike” krepšinį žiūrėję sirgaliai turėjo suploti po penkis litus.
Kadangi Lietuvos rinktinė žaidė dieną, iškart po transliacijų barai ištuštėjo, sirgaliai užpildė neužimtus smėlio lopinėlius prie jūros.
Seime girdėjosi atodūsiai
Pirmosios rungtynės, kurias čempionate žaidė lietuviai, vyko šeštadienį. Kadangi daugelyje įstaigų tuo metu vyko darbas – buvo atidirbama už laisvą dieną per Žolinę, L.T. pasidomėjo, kaip tarnautojai mėgino suktis iš padėties ir ar krepšinio metu apskritai vyko darbas.
„Aš krepšinio nežiūriu ir namuose, tad man dirbti nesunku, – juokėsi Seimo ryšių su visuomene specialistė. – Tačiau besikamuojančių jaunų žmonių Seime tikrai mačiau. Rūmai remontuojami, pasižiūrėti rungtynių nėra kur, o savų televizorių tikrai niekas nesitempė”.
Televizorių gal ir nesitempė, bet skambinant į įvairius Seimo skyrius susidarė įspūdis, kad vyrai ten lyg iššluoti. Tylėjo praktiškai visų komitetų sekretoriatų telefonai, neatsiliepė ir įvairių Seimo departamentų tarnautojai. Darbo vietoje rastas Seimo priimamojo vyriausiasis specialistas Petras Marudinas tik atsiduso: „Neturiu laiko net pagalvoti apie rungtynes – tenka dirbti”. Interesantams juk neįsakysi nesikreipti.
„Ne iki rungtynių”
Kolegai iš Seimo antrino Vyriausybės Ekonominės analizės departamento direktorės patarėjas Nerijus Genys: „Skaudu, bet ką padarysi. Lieka pavydėti tiems, kurie šiuo metu atostogauja”.
Per rungtynes darbo vietoje buvo ir abu Vyriausybės kanclerio pavaduotojai, šiuo metu dirbantys be viršininko. Anot Kanceliarijos sekretorės, darbo tiek, kad jiems, ko gera, „ne iki rungtynių”.
Beje, Vyriausybėje darbo vietose pavyko rasti daugiau vyrų nei Seime. Visi jie tvirtino, kad jei būtų laisva diena, rungtynes tikrai žiūrėtų tiesiogiai, o nesančius kolegas dengė: „Atostogauja”.
Savivaldybė – kaip iššluota
Nedažnai sulaukdavome atsako skambindami ir ministerijų tarnautojams. Čia darbuotojai sukosi kaip išmanydami – kas po ministeriją vaikščiojo su ausinukais, kas rezultatus vis tikrinosi internete ir laukė nesulaukė vakaro, kada galės pasižiūrėti bent rungtynių įrašą.
Tuo tarpu skambinant į Vilniaus savivaldybę darbo vietoje jau į rungtynių pabaigą nepavyko rasti nė vieno vyriškos lyties atstovo. Tokia pati tyla mus pasitiko ir „Sodroje”.
Net kilo įtarimas, kad įstaiga nedirba.