Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) neranda vaistų, kaip paveikti politikus, kurie nepaiso įstatymų ir ignoruoja reikalavimą pateikti privačių interesų deklaracijas.
Neoficialiomis žiniomis, vien Vilniaus savivaldybės taryboje yra bent dešimt asmenų, kurie vis dar nėra deklaravę privačių interesų, nors tai privalėjo padaryti iki gegužės 15-osios.
Deklaracijų nepateikę sostinės politikai ginasi užmaršumu ir nerūpestingumu.
Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyli.
VTEK darbuotojai „Lietuvos rytui” negalėjo paaiškinti, kodėl nėra įspėję ar pasiūlę nubausti nė vieno valstybės tarnautojo ar pareigūno, kurie nepaiso įstatymo.
Etikos sargai pripažino, kad jiems net nėra žinoma, kiek iš viso tokių pažeidėjų yra. Teisinamasi, esą patikrinti duomenis trūksta ir laiko, ir darbuotojų, kurių dauguma šiuo metu atostogauja.
Deklaracijos – įspūdingos
Kai kurių Vilniaus tarybos narių pateiktos deklaracijos, palyginti su kitų šalies miestų politikais, – įspūdingos.
Turtais sostinės politikai neretai lenkia netgi Seimo narius ar ministrus.
Pagal turimų namų skaičių tarp deklaracijas pildyti privalančių asmenų pirmauja buvusio premjero, socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko žmona Kristina. Miesto tarybos narė deklaravo turinti net aštuonis namus.
Tiek pat namų turi vienas aršiausių mero Artūro Zuoko oponentų Vidmantas Martikonis. Šis politikas yra rekordininkas ir pagal turimų žemės sklypų skaičių.
Vilniaus miesto tarybos narys jų nurodė turįs net 41.
V.Martikoniui niekas negali prilygti ir pagal „kitų statinių” skaičių. Jų liberalas deklaravo 38.
Labiausiai turtiniais interesais susaistytas politikas iš viso deklaravo turįs 89 nekilnojamojo turto objektus.
Tikisi išsisukti nuo bausmės
Tuo tarpu privačių interesų deklaracijų vis dar nepateikę Vilniaus tarybos nariai, net sučiupti laužantys įstatymą, jautėsi ramūs ir rado įvairių būdų pasiteisinti.
Antai Pilietinės demokratijos frakcijai priklausantis Algis Baranauskas atvirai paaiškino, jog deklaracijos nepateikė todėl, kad jam trūksta atsakingumo.
Šis politikas pripažino, jog atsakomybės stoka jį persekioja nuo mokyklos laikų: „Bet ketinu išeiti atostogų. Prieš atostogas bandysiu pasitaisyti”.
A.Baranauskas sutinka pažeidęs įstatymą ir, jeigu reikės, pasirengęs sumokėti baudą. Vis dėlto savivaldybės tarybos narys neatmeta, kad nuo bausmės pavyks išsisukti.
„Kai viršiji greitį, irgi gresia bauda, bet kartais ir nenubaudžia”, – svarstė politikas.
Nurodė ir nerūpestingumą
Tuo tarpu Vilniaus miesto tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto vadovas Edmundas Jakubauskas nebuvo linkęs aiškintis, kodėl nedeklaravo privačių interesų.
Vienas mero A.Zuoko šalininkų teigė atostogaujantis užsienyje, todėl kalbėti telefonu jam esą brangu. Tik paklaustas, ar deklaracijos nepateikia, nes turi ką slėpti nuo visuomenės, E.Jakubauskas prisipažino: „Tai – daugiau dėl mano nerūpestingumo”.
Sutrukdė kita veikla
Lenkų rinkimų akcijai priklausantis Vilniaus tarybos narys Michalas Mackevičius ilgai svarstė, kaip pasiaiškinti dėl laiku nepateiktos deklaracijos.
Bendrovei „Magazyn Wilenski” vadovaujantis politikas galiausiai nusprendė, kad tai padaryti jam sutrukdė gausybė įvairių darbų.
„Eisiu prašyti, kad nebaustų”, – pridūrė M.Mackevičius.
Kitos Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovės Irenos Litvinovič deklaracijos VTEK duomenų bazėje taip pat nėra.
Šiuo metu Lenkijoje viešinti politikė netvirtu balsu svarstė, kad nešė ją etikos sargams.
Panašiai kalbėjo ir kiti miesto politikai.
Tvarka tapo paprastesnė
Privačių interesų deklaravimo tvarka po praėjusių metų pabaigoje etikos sargų priimtų sprendimų tapo paprastesnė.
Valstybinės tarnyboje dirbantis asmuo dabar deklaraciją turi pildyti vieną kartą. Tai turi būti padaryta per mėnesį nuo jo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į tarnybą dienos.
Jeigu anksčiau nurodyti duomenys apie privačius interesus nesikeitė, deklaruojančiam asmeniui nebūtina kasmet pateikti naujos deklaracijos.
Tačiau iki gegužės 15-osios jis privalo raštu patvirtinti, jog duomenys nepasikeitė.
Vengia bylinėtis teismuose
Minėtų procedūrų laiku neatlikusiems asmenims gresia bauda iki 2 tūkst. litų.
Tačiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patarėja korupcijos prevencijos klausimais Tatjana Ganina negalėjo pasakyti, kodėl valstybės tarnautojai išvengia baudų, nors įstatymo pažeidėjų būna kasmet.
Paskutinį kartą administracinės nuobaudos buvo skirtos tik 2002 metais.
T.Ganina aiškino, jog teismai neretai atmeta komisijos prašymus skirti nuobaudas pažeidėjams, dažniausiai apsiribodami įspėjimais.
„Nuobaudas skirti sudėtinga, nes teisme būtina įrodyti, kad nepateikus deklaracijos buvo padarytas ir administracinis teisės pažeidimas, be to, turi būti įvertintas padaryto pažeidimo dydis ir aplinkybės”, – nenoro bylinėtis su pažeidėjais priežastį nurodė VTEK darbuotoja.