Pasenusių vaistų likimą valdo chaosas

Teisės aktais nustatyta, jog kai kuriuos pasenusius vaistus gyventojai turi nunešti į vaistinę, kad ši kartu su kitais atiduotų utilizuoti. Tačiau kai kurios vaistinės šio nenaudingo joms darbo kratosi ir pataria medikamentus pilti į unitazą.

„Išmesti ar išpilti medikamentus pavojinga, nes juose esančios kenksmingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai pereina į augalus, gyvūnus ir sugrįžta per juos mums žalodami sveikatą”, – perspėja ekologas Erlandas Paplauskis.

„Iki Europos Sąjungos – toli”

Trijų skirtingų uostamiesčio centre įsikūrusių vaistinių darbuotojos, žurnalistės paklaustos, ar priimtų pasenusius vaistus, atsakė skirtingai.

Viena jų pareiškė vaistų nepriimsianti, nes tam vaistinė nesanti įpareigota. Ji patarė pasidomėti, galbūt tai patikėta daryti kuriai nors kitai uostamiesčio vaistinei.

Kitos vaistinės darbuotoja, atsisakiusi priimti pasibaigusio galiojimo vaistus, patarė juos išpilti į unitazą, tik jokiu būdu nemesti į šiukšlių konteinerius, kad kas nors jais neapsinuodytų. Vaistinės, sakė ji, vaistų nesurenka, nes neturėtų kur jų utilizuoti. O jei ir priimtų – vis tiek išpiltų į klozetą.

Panašiai atsitiko klaipėdietei Ingai – jos atneštų pasenusių medikamentų vaistininkė nepriėmė. Ji pasakė negirdėjusi, kad vaistinės tai turėtų daryti, o moteriai užsiminus apie tai įpareigojančias Europos Sąjungos direktyvas atšovė: „Mums iki Europos Sąjungos dar toli”.

Žurnalistei pasisekė tik vaistinėje „Salvija”. Jos darbuotoja sutiko medikamentus priimti, nes vaistinės esančios įpareigotos tai daryti.

Atneša tik vienas kitas

„Salvijos” generalinio direktoriaus pavaduotoja Alponija Inčiūrienė „Vakarų ekspresui” patvirtino, jog žmonių su pasenusių vaistų ryšuliukais neišvaro, tačiau mažai kas tų vaistų atneša – per visą gyvavimo laiką tokių buvo gal kokie du trys žmonės.

Atneštieji vaistai kartu su pačios vaistinės pasibaigusio galiojimo medikamentais surūšiuojami, supakuojami, aprašomi aplinkraščiuose ir atiduodami įmonės, turinčios licenciją juos kaupti, atstovams.

„Tai sudėtinga procedūra”, – sakė A. Inčiūrienė ir pasiguodė, kad tai ne tik varginantis neapmokamas darbas, bet ir papildomos išlaidos – už išvežimą vaistus kaupiančiai įmonei tenka mokėti.

„Gyventojų vaistus turėtų priimti visos vaistinės. Tų, kurios nepriima, darbuotojai gal tik apsimeta, kad to nežino. Ne visi suinteresuoti, nes tenka mokėti ne už savo šiukšles”, – svarstė pašnekovė.

Trūksta poįstatyminių aktų

„Pasenusių vaistų surinkimas ir utilizavimas – didelė problema. Bet Europos Sąjunga reikalaus šį klausimą sutvarkyti, ir turėsim tai padaryti”, – pripažino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) gydytoja Asta Šlepetienė.

Jos manymu, pagrindinė kliūtis, trukdanti, kad seni medikamentai būtų sunaikinti be žalos gamtai – reguliuojančių poįstatyminių aktų stoka. Be to, Klaipėdoje nesą įmonės, kuri užsiimtų šių atliekų utilizavimu.

Kol šis klausimas bus sutvarkytas, sakė specialistė, pasenusius vaistus iš gyventojų visgi turi surinkti ir kaupti vaistinės.

„Gyventojai juos išmeta, nes niekas jų nesuperka. Ir tai yra blogai, nes pasibaigusio realizacijos termino vaistas yra nuodas, jis užteršia dirvą. Išmetus į unitazą rezultatas bus tas pats, nes ir vanduo patenka į aplinką”, – sakė specialistė.

Keisis po Naujųjų

Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Linas Mažeika „Vakarų ekspresui” žadėjo, jog chaosas pasenusių medikamentų surinkimo ir utilizavimo srityje išnyks po Naujųjų metų, kai įsigalios Farmacijos įstatymo pataisos. Mat į jį „pavyko įrašyti”, kad už iš gyventojų surinktų farmacinių atliekų tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto.

„Psichotropinius bei narkotinius vaistus ir dabar vaistinės sveikatos ministro įsakymu įpareigotos surinkti. Kitų vaistų jos kratosi, nes už jų utilizavimą niekas nemoka, o iš savo pelno jos to daryti nenori. Sutvarkius apmokėjimo tvarką vaistinės pareigos priiminėti senus medikamentus iš gyventojų nebesikratys”, – mano valdininkas.