Tradicinėje kauniečių menininkų akcijoje „Išplukdytas menas” dalyvavo ir garsiojo fluksininko Jurgio Mačiūno giminaitis
Trečią kartą vykdytos menininkų akcijos „Išplukdytas menas” metu į Kauno marias paleista žuvų, kiaušinių padėklų, ryškiaspalvių sviedinių ir net vyriškos lyties undinė. Projektas tradiciškai buvo dedikuotas iš Lietuvos kilusiam menininkui Jurgiui Mačiūnui (1931-1978) ir plėtojo jo sukurtos meninės fluksus krypties idėjas.
Fluksus siekis – sujungti visus menus, panaikinti ribą tarp meno ir gyvenimo. J.Mačiūno ir jo pasekėjų daugiausiai JAV vykdytoms meninėms akcijoms buvo būdinga socialinė tematika bei provokacija, kuriomis siekta pakeisti miesčionišką visuomenę, formuoti savitą kultūrą. Šiame judėjime dalyvavo ne tik dailininkai, bet ir muzikai bei poetai.
Siekia kovoti su idėjų badu
„Postmodernizmas nėra vien lėkštas žaidimas, – mačiūniškų užmojų aidą šiuolaikiniame mene komentavo akcijos „Išplukdytas menas” nuolatinė kuratorė, menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė. – Kūrinio mintis turi būti logiškai suformuluota, pateikta aiškiame kontekste, tik tada ji atsvers medžiagos laikinumą ir netradicinį raiškos sprendimą”.
Menotyrininkė ne tik meno plukdymo į marias stebėtojus paskatino ieškoti gilesnės postmačiūniškų žaidimų esmės. Akcijos „Išplukdytas menas” dalyviams ji šiemet suformulavo kūrybinės savianalizės temą „Aš ir kitas”, kurią įgyvendinant kūriniuose vien paviršutiniška žaisme neįmanoma apsiriboti. „Noriu paskatinti intelektualinės minties plitimą Kaune. Čia ypač juntamas naujų idėjų badas, varijuojamos tos pačios mintys, klesti plagijavimas”, – aiškino V.Jasevičiūtė.
Tačiau čia pat menotyrininkė mestelėjo gelbėjimosi ratą tiems, kurie išgirdę pagrindinę šiųmetės akcijos temą sudejavo: oi, kaip bus sunku. „Žuvelė, vardu Jurgis” – kita šiųmetės akcijos tema.
Visi vos tilpo į laivus
Šiemet akcijos „Išplukdytas menas” dalyvių sąrašas pailgėjo ir paįvairėjo. Pirmaisiais metais akcija buvo lyg draugų būrelio savaitgalio atrakcija, stebint keletui vienišų liudininkų. Šiemet „Išplukdytas menas” jau virto renginiu su gera organizacija, plačiai paskleista išankstine informacija, įgarsinimu akcijos metu ir užmoju kurti videofilmą. Pirmaisiais metais „Išplukdyto meno” dalyviai ir stebėtojai laisvai tilpo į vieną jachtą, šiemet – vos – į jachtas „Vėtra”, „Rūta” ir katerį. Vien dalyvių trylika. O žadėjusių dalyvauti, bet paskutinę akimirką persigalvojusių – dar daugiau.
V.Jasevičiūtė džiaugėsi, kad pavyko neblogai atšviežinti nuolatinių akcijos dalyvių gretas naujais vardais. Ypač jaunais. „Išplukdytame mene” pirmą kartą dalyvavo jaunos menininkės Jovita Aukštikalnytė, Ligita Marcinkevičiūtė, Ausma Bankauskaitė. Buvęs kaunietis Eugenijus Varkulevičius, JAV tapęs Varkaliu, po 12 metų pertraukos vėl dalyvavo gimtojo miesto menininkų renginyje. V.Jasevičiūtės kvietimu, pirmą kartą mačiūniškoje akcijoje dalyvavo muzikas – Raimondas Eimontas. Menotyrininkė turi užmačių būsimajame „Išplukdytame mene” labiau akcentuoti dar vieną – garsinę – fluksiškos raiškos sritį.
Išlaisvintas karpis sekė paskui jachtas
Koks menas buvo išplukdytas ir kaip tai buvo daroma? Akcijos organizatorius Antanas Obcarskas per garsiakalbį (kad gerai girdėtųsi gretimoje jachtoje ir kateryje) pranešdavo menininko pavardę. Garsiakalbį perimdavo akcijos dalyvis, pasakydavo savo kūrinio pavadinimą, jei norėdavo, dar jį pakomentuodavo ir paleisdavo į marias. J.Aukštikalnytė išplukdė iš duonos nulipdytą mažytę fortepijono skulptūrėlę, „išeksponuotą” ant lėkštelės. „Jurgis Mačiūnas kadaise sukūrė „12 pianino kompozicijų Nam June Paikui”. Aš siūlau tryliktąją”, – savo kūrinį pakomentavo jaunoji menininkė. Fluksus menininkų judėjimo žinovai šyptelėjo prisiminę 12 J.Mačiūno pianino kompozicijų: „Įnešk pianiną į sceną. Suderink. Piešk ant jo oranžiniais dažais. Įdėk šunį į vidų ir grok Šopeną” ir pan.
Rolandas Karalius paleido atsivežtą gyvą karpį į marias, palinkėjęs jam „būti laisvam”. Parduotuvinis karpis, tapęs laisvas, vis tiek ištikimai lyg delfinas dar kurį laiką sekė jachtas. V.Jasevičiūtė į marias norėjo paleisti laidotuvių vainiką su savo jaunystės nuotrauka, tačiau, pasirodo, jie yra išėję iš mados ir niekas jų nepina. Todėl ji į vandenį paleido akcijoje negalėjusio dalyvauti Evaldo Pauzos kūrinį – buteliuką „fluksus” nuodų, kurio viduje matėsi medinė kaukolytė. Galbūt E.Pauza įspėjo kolegas pernelyg neužsižaisti „fluksus” darželyje ir judėti toliau?
A.Bankauskaitė į marias išplukdė du didelius kamuolius, kurie savo spalvomis blizgėjo pilkame marių paviršiuje ir simbolizavo kitaip atrodančio ir mąstančio „žmogaus vienišumą tarp kitų”. Danielius Sodeika pagamino ir mariose apgyvendino „undiną” – vyruką su undinės uodega. Česlovas Lukenskas įvykdė performansą „16 dalių pasaka apie plukdomą meną”, kuriame, be biblinių šaltinių, J.Mačiūno citavimo, šiuolaikinių aktualijų, buvo net siurrealistinių momentų. Vytautas Umbrasas savo akciją įvykdė dar prieš įlipdamas į jachtą – suvaidino, kaip jį suimtą atveža policininkai. Menininkų ir policininkų santykiai nebe pirmi metai – komplikuoti. Policininkai ne kartą yra įžeidę kitaip atrodančius ir besielgiančius menininkus.
Tuščių šūvių kanalizacija
L.Marcinkevičiūtė į marias išplukdė dėžutę su savo plaukų sruoga, A.Obcarskas – J.Mačiūno pusbrolio Jono čia pat tešloje įspaustu plaštakos atspaudu, o E.Varkalis – lėlių vežimėlį, pritvirtintą prie pripučiamo vaikiško čiužinio-plaustelio. Atrodo, kitas šio menininko „aš” ilgisi ne tik naujų meno idėjų, bet ir ramaus asmeninio uosto.
R.Eimontas pakvietė akcijos dalyvius sugroti „neišlikusią Monteverdžio operą” žuvelei, vardu Jurgis. Kas sugebėjo iš jachtos persisverti ir per šiaudelį burbuliuoti į vandenį, tas buvo pagirtas už talentingą solo partiją.
Gintauto Vaičio kūrinio pristatymą verta pacituoti visą. Tuo metu dar reikia įsivaizduoti, kaip marių paviršiumi nuvingiuoja išraiškinga gyvatėlė iš tarpusavyje surištų tuščių kiaušinių padėklų. „Gamtoje nieko nereikalingo nėra. Net ir mėšlas – gera trąša augalams. Nevykusios idėjos tampa nauja dirva ar trąša progresyvioms idėjoms. Tad mano akcija simbolizuoja tuščių šūvių kanalizaciją. Siaurąja prasme mano kūrinys simbolizuoja dar ir vyro ir vyro meilės finalą”.
„Nemaniau, kad Lietuvoje yra tiek Jurgio meno pasekėjų”, – ir stebėjosi, ir džiaugėsi J.Mačiūno pusbrolis Jonas, išoriškai labai panašus į savo garsųjį giminaitį.
Žilvinė Petrauskaitė