Praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salė padvelkė Indija, čia susirinkusius apgaubė smilkalų kvapas. Kelioms valandoms čia įsikūrė festivalio „Muzika ir meditacija. Sahadža joga – Baltijos turas-2006” dalyviai. Vakaro metu skambėjo indiškos dainos, meditacijos pamokos, susirinkusieji trumpai supažindinti su šios mums egzotiškos šalies kultūra, tradicijomis.
Projekte, be lietuvių, dalyvauja ir suomiai, rusai, latviai. Prieš renginį, atitraukę nuo meditacijos, pakalbinome lietuvišką indiškos muzikos ansamblį „Šanti”.
Pasidabinę indiškais nacionaliniais drabužiais jaunuoliai juokėsi, jog taip vilki tik koncertų metu ir kaip Krišnos išpažinėjai nevaikšto gatvėmis, skleisdami savo įsitikinimus. „Galima sakyti, mūsų tikslas ne tiek propaguoti Indijos kultūrą, kiek požiūrį į save, suteikti žmonėms progą nors šiek tiek pasijusti šioje šalyje”, – sako „Šanti” nariai.
Kas yra „Šanti”?
„Šanti” reiškia ramybę, tai yra vidinės taikos, džiaugsmingo pakilimo būseną. Tačiau ne visos mūsų dainos yra ramios, kai kurios skirtos ne nutilti, o ploti – jos garsesnės, ritmingesnės. Grojame įvairiais instrumentais: ir indiškais, ir europietiškais. Dainuojame hindi, marati, sanskrito kalbomis. Mūsų repertuare yra du labai seni kūriniai pastarąja kalba. Kai Klaipėdoje lankėsi tikri indai, pasiklausę mūsų, jie patvirtino, kad kalbos klaidų nedarėme, – juokėsi grupės narys Vytas.
– Grupė susikūrė prieš 5-6 metus, kai visi susipažinome lankydami sahadža jogos užsiėmimus. Vieni į grupę atėjo anksčiau, kiti – vėliau. Beje, pati „Šanti” įkūrėja išvyko į Angliją ir dabar dainuojame be jos. Čia yra žmonių, kurie pradėjo muzikuoti tik patekę į grupę, bet yra ir tokių, kurie tai daro visą gyvenimą. Štai mūsų Akmėja yra džiazo vokalistė…
Kokia jūsų atliekama muzika?
Mes atliekame indiškos klasikinės muzikos interpretacijas, čia yra ir džiazo skambesio, gitaros, saksofono garsų, kuriais pagyviname klasikinius stilius. Indijoje visa muzika remiasi raga (pirmapradė, pati seniausia muzika). Čia laikomasi labai griežtos schemos: naudojamos tik tam tikros natos ir tik tikra eiga, kurios atspindi kokią nors būseną. Galima šiokia tokia interpretacija, tačiau natų eiliškumas tegali būti vienas. Jeigu nori idealiai atlikti šią muziką, reikia gimti indu, nes europiečiai kai kurių natų apskritai negirdi. Indai išdainuoja dvylika natų, o mes girdim tik septynias…
Kiekviena daina savyje turi tam tikrą informaciją, ir mes stengiamės ją perteikti. Mūsų tikslas, kad žmonės ne suprastų šią muziką, o pajaustų ją viduje.
Kodėl lietuviai dainuoja indišką muziką?
Indų kultūra yra, ko gero, vienintelė pasaulyje, kuri nenutrūko perduodama išmintį nuo seniausių laikų. Fenomenalu ir tai, kad visa sistema liko nė kiek nepakitusi.
Mes nesame indai ir nenorime jais tapti. Tačiau norime patikinti, kad į būseną, pasiekiamą meditacijos būdu, galime patekti ne tik Indijoje, bet ir kiekvieno lietuvio namuose. Šitas koncertas ir yra skirtas tam, kad čia atėję žmonės ne galvotų apie meditaciją, kaip reikia tai daryti, o tiesiog ją pajustų. Mes nesame šitas kūnas, šios mintys – mes esame tobula dvasia, ir kiekvienas tai gali pajusti.
Kokios žmonių reakcijos lydi jūsų koncertus?
Labai įvairios. Visai neseniai viena moteris užsipuolė mus, išvadino sektantais, bet taip nutinka retai. Paprastai žmonės išeina su šypsena veide, dėkoja bei klausia, kaip eiti toliau šiuo keliu, medituoti. Ir iš tikrųjų ši muzika teikia vidinio džiaugsmo.
Toks dainavimas jums tik pomėgis ar…?
Ne, tai greičiau gyvenimo būdas. Nes hobiu užsiimi tik tuomet, kai turi laisvo laiko, prabėgom, o čia visai kas kita.