Lietuvoje nuolat daugėja senukų. Prabilta apie vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse greta tėvų pareigos išlaikyti vaikus, minima ir pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. Ši pareiga ne visada turi būti įgyvendinama. Ji priklauso nuo to, ar reikia tėvus išlaikyti, ar jie patys vykdydavo savo teises ir pareigas vaikams, ar vaikai pajėgūs teikti paramą tėvams.
Senelių namai pilni
PB pakalbinta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Globos ir rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Savickienė pasakojo, kad dabar Panevėžio rajone yra 4 senelių namai. „Iš viso rajono senelių namuose yra apie 60 vietų – visos jos užimtos”, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip teigė specialistė, į rajono senelių namus dažniausiai priimami žmonės, kuriais niekas nesirūpina. „Pirmiausia juos aplankome, įsitikiname, kad tikrai reikalinga pagalba. Kartais užtenka tik paskirti darbuotojus, kurie globotų ir prižiūrėtų senelius”.
Specialistės teigimu, priimami ir tėvai, kuriuos remia vaikai. Tuomet senoliai gyvena valstybiniuose senelių globos namuose. Tiesa, Panevėžyje tokių namų nėra, todėl jie vežami į Uteną arba Zarasus.
Tėvai nelankomi
Kaip PB pasakojo Raguvos senelių globos namų direktorė Sigutė Skurulskienė, dabar jos vadovaujamuose globos namuose visos vietos užimtos. „Į mūsų globos namus senelius siunčia Globos ir rūpybos skyriaus specialistai. Tačiau, mano žiniomis, pretendentų į tokią globą tikrai nemažai, todėl visos laisvos vietos greitai užpildomos”.
Pašnekovė pasiguodė, kad nevalstybiniuose senelių globos namuose gyvenantys senoliai retai sulaukia vaikų dėmesio. „Kadangi į tokias įstaigas pakliūva neprižiūrimi senukai, nenuostabu, kad juos retai prisimena vaikai”, – teigė direktorė. Ji pasakojo, kad jiems trūksta vaikų meilės. Net reti vaikų apsilankymai juos pradžiugina ilgam.
Vaikai pareigas pamiršta
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatoma pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus. PB pakalbinta Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnioji specialistė Vitalija Augustinavičienė pasakojo, kad tėvai gali reikalauti paramos tik tuomet, jei yra nedarbingi ar jiems reikalinga parama.
Teismas, gavęs tėvų ieškinį dėl vaikų paramos, turėtų atkreipti dėmesį į vaikų ir tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat į tai, kaip tėvai atliko savo pareigą vaikams: ar jiems nebuvo apribotos tėvystės teisės, ar tėvai buvo pripažinti neveiksniais ir panašiai.
V.Augustinavičienė, paklausta, ar dažnai sulaukiama tėvų kreipimųsi į teismą dėl paramos, tikino, kad per savo darbo praktiką neatsimena nė vieno tokio atvejo. Kaip pasakojo Globos ir rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Savickienė, tokių teismo procesų iš tikrųjų sulaukiama retai, nes dažniausiai su vaikais pavyksta susitarti taikiai. Tuomet vaikai tėvams moka periodines išmokas. Visgi specialistė ragino neapleisti savo tėvų, kad vėliau netektų veltis į ilgus ir varginančius teisminius ginčus.