Rytų skirstomųjų tinklų (RST) privatizavimas, jei įmonę įsigytų Lietuvos kapitalas, turėtų įtakos nekilnojamojo turto rinkai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas”.
Pasak investicijų bankininkystės įmonės „SEB Vilfima” projektų vadovo Valerijaus Judino, Lietuvoje yra rimtų investuotojų, besidominčių energetikos sektoriumi. Jie turi daug kapitalo, tad dėl RST galėtų pasigalynėti su užsienio finansiniais arba strateginiais investuotojais.
„Tačiau lietuvių kapitalas yra įšaldytas nekilnojamojo turto rinkoje, o konkurso laimėjimo atveju šis kapitalas būtų išlaisvintas. Tai galėtų išjudinti nekilnojamojo turto rinką, joje didėtų patrauklių didelių komercinio pobūdžio objektų pasiūla. Kadangi ši rinka svarbi bendrai ekonominei aplinkai, galima spėti, kad varžybos dėl RST gali turėti teigiamos įtakos visam ūkiui”, – sakė V. Judinas.
Tiesa, bendrovės „Finasta” finansų analitiko Vytauto Plunksnio tvirtinimu, įtaka šalies nekilnojamojo turto rinkai, jeigu privatizavimo konkursą pavyktų laimėti šioje srityje aktyviai veikiantiems verslininkams, vargu ar būtų labai didelė.
Mat didelius objektus nesunkiai nupirktų užsienio investicijų fondai, kurie skundžiasi pasiūlos trūkumu.
Ūkio ministerija paskelbė dar šįmet apsispręsianti, ar gerai dirbanti RST bus parduodama. Šį pusmetį bus atlikta įmonės privatizavimo galimybių studija.
„SEB Vilfima” ekspertų manymu, elektros skirstymo rinkos pertvarką būtina užbaigti, o padėtis rinkoje tam – ypač palanki.
„Finastos” analitikas V. Plunksnis teigė, kad dabartine akcijų kaina biržoje valstybės
valdomas RST paketas vertas apie 935 mln. litų, todėl jau aišku, kad dar kartą bandant parduoti RST bus gauta geresnių pasiūlymų nei per pirmąjį konkursą 1994-aisiais.
Kita vertus, RST privatizavimo kaina ypač priklausys nuo to, ar bus keičiamas elektros rinkos reguliavimas, nes dabar RST rodiklius gerokai pagerino po VST pardavimo pakilę elektros energijos tarifai.
Vertinant pagal pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europoje vykusio privatizavimo santykinius rodiklius, RST akcijos šiuo metu yra brangesnės, tad negalima atmesti ir privatizavimo mažesne nei dabartinė biržos kaina galimybės.