Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris Antanas Sireika įsitikinęs, kad žaidėjams dar trūksta tarpusavio susižaidimo, o per didelis noras įveikti JAV rinktinę trukdė įgyvendinti prieš rungtynes keltus tikslus.
Apie tai A.Sireika užsiminė pirmadienį (08 14), rašo rinktinė.lt.
-Treneri, kontrolinių rungtynių seriją rinktinė baigė pralaimėjimu JAV ekipai 23 taškų skirtumu. Tai buvo didžiausia nesėkmė per pasiruošimo etapą. Ar galite įvardyti pagrindines tokio skaudaus pralaimėjimo priežastys?
-Pradėjom tas rungtynes lyg ir neblogai – drausmingai apsigynėm nuo kelių pirmųjų varžovų atakų, bet, matyt, mūsų žaidėjai degė tokiu didžiuliu noru pasirodyti, kad užmiršo visus prieš rungtynes aptartus planus.
Pradėjom atakuoti individualiai, pasipylė nelogiški, skuboti metimai per rankas. Ir tai dar nebūtų buvusi tragedija, tačiau pamiršom, kaip reikia gintis. Per minutę amerikiečiai surengė tris paprastas atakas „du prieš du”, ir gavome tris tritaškius iš eilės.
Po to kalbamės su žaidėjais, klausiu – kas atsitiko? Vienas pasiaiškinimas – „mes nesusikalbėjom tarpusavyje”, kitas – „aš nemačiau, kad jis keičiasi ginamaisiais”. Atrodytų, paprastos klaidelės, bet jos brangiai kainavo. Leidome jiems nutolti, pasijusti padėties šeimininkais. O jiems to tik ir tereikėjo.
Vėliau peržiūrėję rungtynes paskaičiavome, kad amerikiečiai 53 taškus – beveik pusę – pelnė greitomis atakomis! Dar 18 įmetė baudų metimais – viso 71 taškas iš 111.
-Toks įspūdis, kad žaidėjai nesitikėjo, jog varžovai taip griebs už gerklės nuo pirmų sekundžių?
-Turėjo tikėtis – visi su komanda žiūrėjome jų rungtynes su brazilais, kurias jie žaidė panašiu stiliumi. Spaudė nuo pirmųjų minučių, gynėsi ties pražangos riba.
Jeigu atidžiai panagrinėtumėte mūsų vaizdo įrašą, pamatytumėte, kokią persvarą jie įgijo išnaudodami savo individualų meistriškumą, patirtį. Užspaudžia į kraštą, perima kamuolį – greita ataka, dėjimas, du taškai. Leidžiam laisvai įkirsti į baudos aikštelę – perdavimas, du taškai. O mes bandome įeiti į baudos aikštelę – visur mus sustabdo dar prieigose. Krūtine, korpusu, visu kūnu užtveria kelią ir viskas – reidas nutrauktas, derinys stringa.
Trūko štai tokios atsakomosios mūsų agresijos gerąja prasme. O kai pralaimi tokias mikrodvikovas, nebegauni net galimybės įgyvendinti savo taktiką.
-Ar problemos prasidėjo ne todėl, kad rinktinė įsivėlė į tą greitą, amerikiečiams labiau priimtiną žaidimą?
-Būtent. Tikrai nenoriu kaltinti įžaidėjų – mes patys sakome jiems žaisti greitą krepšinį. Tačiau kartais tas greitis užgožia logiką.
Vieną kartą metam jau šeštą septintą atakos sekundę, kitą kartą įlenda žmogus su kamuoliu į grūstį po krepšiu, nežinodamas, ką darys po sekundės. Tada meta kažkur link krepšio – varžovai pasiima kamuolį ir po kelių sekundžių jau deda į mūsų krepšį. Negalima taip su amerikiečiais žaisti. Jie aukšto lygio žaidėjai ir už tokias klaidas skaudžiai baudžia.
Negaliu sakyti, kad kažkas nesistengė. Visi norėjo sužaisti kuo geriau, bet labai dažnai trūko proto ir ramybės.
-Stebint mūsų gynybą, susidarė vaizdas, kad lietuviai buvo gerokai lėtesni už varžovus.
Ir man neaišku, kodėl taip buvo. Gal dėl tos dar nepasibaigusios aklimatizacijos? Gal dėl to, kad pradėjome panikuoti, kai pamatėme, kad žaidimas nesiseka, kad varžovai triuškina? Gal jaunesni žaidėjai perdegė – vis tiek ne kas diena prieš tokias žvaigždes žaidžia?
Gal ir aš padariau klaidą, išleisdamas į startą tris mūsų „amerikiečius” (NBA žaidėjus D.Songailą ir L.Kleizą bei NBA rungtyniavusį A.Macijauską)? Tas jų didelis noras įrodyti, kad yra ne blogesni, galėjo suvaidinti blogą vaidmenį.
-Iki čempionato liko kelios dienos. Ką pirmiausiai stengsitės pataisyti?
-Bandysim išaiškinti žaidėjams ne „kaip” daryti, o „ką ir kada”. Visi žaidėjai žino, kaip reikia žaisti konkrečioje situacijoje, prieš tą ar kitą derinį. Tačiau dažnai pritrūksta paprasčiausio tarpusavio ryšio, susikalbėjimo, šūktelėjimo. Vadinasi, reikia gerinti tuos ryšius. Į tai ir kreipsim pagrindinį dėmesį per likusias dienas.
Kalbant apie puolimą, šlifuosime savo derinius, kad visi žaidėjai tiksliai žinotų, koks derinys yra skirtas išvesti į metimo poziciją (Arvydą) Macijauską, (Simą) Jasaitį ar (Darių) Songailą. Ir tik jei matome, kad tai nepavyko, tada reikia pradėti improvizuoti.