Kontrolieriai šiemet aptiko jau dešimt alkoholio reklamos pažeidimų, tačiau idėja sugrįžti prie alkoholio reklamos draudimo pasmerkta likti balsų tyruose.
Daugiausia lėšų savo produkcijai garsinti skiria aludariai: metiniai reklamos biudžetai sudaro 5-12 mln. litų, juos vejasi ir degtindariai. Šiuo metu kai kurie stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, praėjus dvejiems metams nuo reklamos draudimo panaikinimo, jai skiria jau per 1 mln. litų.
Nuo 1995 metų veikęs Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai apibrėžė stiprių svaigalų reklamos draudimą – jos negalėjai skelbti niekur. Tačiau 2004 metų šio įstatymo redakcija atrišo rankas svaigiųjų gėrimų reklamuotojams.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad alkoholio gamintojai gerai išnaudoja lobizmą, kai blaivybės sąjūdžių pajėgos per menkos.
Tvarka griežta
LŽ kalbinti alkoholinių gėrimų gamintojai mintį grįžti prie svaigalų reklamos draudimo vertina skeptiškai. „Dabar kyla triukšmas dėl alkoholio vartojimo didėjimo, – sako Kauno „Stumbro”, priklausančio koncernui „MG Baltic”, atstovė Vaida Budrienė. – Bet taip yra dėl to, kad mažėja nelegalios rinkos dalis.”
Budrienės manymu, reklamos skelbimas šiuo metu ir taip gana apribotas. „Antai per televiziją galima reklamuotis tik paaugliams ir vaikams sumigus, negalima to daryti lauke ir spaudos leidinių viršeliuose”, – sako Budrienė.
Nors lauko reklama ir draudžiama, LŽ primena, kad degtindariai šiuos apribojimus išmoningai apeina. Štai praėjusią vasarą Vilniaus lauko stenduose buvo paskelbtas mįslingas pranešimas be teksto: jame buvo vaizduojami tik du skirtingų spalvų – raudonos ir baltos – apskritimai juodame fone. Vėliau prekyboje pasirodė „Stumbro” gaminama degtinė su tokiu prekės ženklu. Tokių ir panašių reklamos pažeidimų užfiksuota ir šįmet – Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba jų aptiko dešimt.
Reklama – kultūringam vartojimui
Anot „Alitos” rinkodaros ir pardavimo direktoriaus Dariaus Vėželio, apie alkoholio reklamą, jos žalą ir pažeidimus kalbėti galima. „Bet apskritai reklamos draudimas yra subtilus klausimas, reikalaujantis diskusijų, į kurias nenoriu veltis. Tai jau politika”, – teigia Vėželis.
Alkoholinius gėrimus importuojančios įmonės „Bennet Distributors” rinkodaros ir pirkimo direktorė Daiva Mališkienė įsitikinusi, jog reklamos draudimas nesumažina alkoholio vartojimo. „Uždraudus reklamą nukentėtų tie vartotojai, kurie renkasi kokybiškus produktus kultūringam vartojimui, o ne tie, kurie masiškai juos vartoja, – mano Mališkienė. – Valstybei prekyba alkoholiu duoda milžiniškas pajamas iš mokesčių, todėl jos politika šiuo atveju turėtų būti orientuota ne į draudimus, o į alkoholinių gėrimų vartojimo prevenciją”.
Blaivybė nepopuliari
Visuomenės sveikatos ugdymo centro direktorius Zenonas Javtokas disponuoja kitokiais faktais ir atkreipia dėmesį, kad alkoholio gamintojai gerai išnaudoja lobizmą, kai blaivybės sąjūdžių pajėgos per menkos.
Anot jo, šalyse, kuriose draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų reklama, jų suvartojama 16 proc. mažiau nei šalyse, kur tai leidžiama. „Autoavarijose žūsta 23 proc. mažiau žmonių tose šalyse, kur draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama”, – skelbia Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis medikas.
Javtokas sako pastebėjęs, kad mūsų krašte ypač skatinamas sidro ir alaus vartojimas, „o šie gėrimai nėra jau tokie nekalti”. Tokių produktų reklamos poveikį tiria ir statistika: štai jaunuoliai, kuriuos veikia alaus ir vyno reklama, vidutiniškai išgeria šių gėrimų du kartus daugiau nei reklamos nematantys.
Esant tokiai liberaliai padėčiai Lietuvos gamintojai svaigalų reklamą net „eksportuoja”: antai netrukus Japonijoje prasidėsiančiame pasaulio krepšinio čempionate mūsų krepšininkai vilkės marškinėlius su alaus daryklos logotipu. „Man gaila krepšininkų, kurie priversti turėti tokius rėmėjus”, – atsidūsta Javtokas.