Rugpjūčio pradžioje Nidoje, Tomo Mano muziejuje, gausiai susirinkusiai auditorijai pristatyta klaipėdietės istorikės Nijolės Strakauskaitės knyga „Die Kurische Nehrung – die alte Poststraße Europas”.
Autorės pokalbis su uostamiesčio spaustuvės-leidyklos savininku Sauliumi Jokužiu įvyko šiemet balandį. Jai pasiūlius išleisti vokiškai 2001-aisiais lietuvių kalba pasirodžiusios knygos „Kuršių nerija – Europos pašto kelias” papildytą variantą, S.Jokužys iškart sutiko. „Knygos galėjo ir nebūti, – sakė autorė, – antrąsyk nebebūčiau prašiusi.”
N.Strakauskaitės knyga jau išversta ir į anglų kalbą. Artimiausiu metu ji pasirodys rusų kalba. Tai viena iš pirmųjų istorinių studijų apie Kuršių neriją, todėl suprantamas toks susidomėjimas.
T.Mano muziejaus direktorė Vitalija Jonušienė pasidžiaugė savo buvusios mokinės, o dabar Klaipėdos universiteto docentės N.Strakauskaitės vokišku knygos leidiniu, leidžiančiu platesniam skaitytojų ratui atverti Kuršių nerijos istorijos puslapius.
Knygos autorė nuoširdžiai dėkojo ir muziejaus direktorei, kuri daug prisidėjo prie vokiškos knygos vertimo organizavimo. Dar 2001-aisiais per lietuviško jos leidimo pristatymą kilo mintis išversti knygą į vokiečių kalbą. Po penkerių metų žodis tapo kūnu. Vokišką knygos tekstą redagavo Marija Luiza Knechtel, ji pasirūpino ir įvadiniu knygos žodžiu, buvo kartu nuo pat vokiško knygos varianto gimimo idėjos.
N.Strakauskaitė šiai knygai medžiagą rinko ne tik Lietuvoje, bet ir Valstybiniame slaptojo Prūsijos kultūrinio paveldo ir Centriniame evangelikų archyvuose Berlyne. Knyga žavi autorės giliu Kuršių nerijos istorijos suvokimu, mokslininkės erudicija ir meile tam kraštui, iš kurio pati yra kilusi. N.Strakauskaitė prisipažino, jog studijuodama istorinius dokumentus, dažnai mintimis juos lygina su savo gimtąja Juodkrante ir itin džiaugiasi užtikusi neskelbtų faktų apie šio miestelio praeitį. Daug kas nepateko, nesutilpo į knygą. Mokslininkei pirmajai žengus nepramintu taku, jis išaugo į kelią, vedantį į naujas istorines studijas apie Kuršių neriją, kurios dar daug istorijos puslapių neatversta.