Kormoranai privertė valdžią šauktis Dievo pagalbos

Ties Juodkrante kelis tūkstančius lizdų susisukusi sparnuotųjų siaubūnų kolonija ir toliau plečiasi, o jų ekspansija skundžiasi jau ne tik vietiniai gyventojai ir žvejai, bet ir iš kitų šalies miestų į Neringą vasaroti atvykę poilsiautojai.

Deja, vieningos pozicijos unikalią Kuršių nerijos gamtą niokojančių ir vietinių žvejų laimikius suėdančių kormoranų atžvilgiu nėra.

Aplinkos ministerija (AM) sako žinanti, kaip sustabdyti šių paukščių populiacijos didėjimą, tačiau nerandama tinkamų priemonių šiam tikslui įgyvendinti.

Pasigenda efektyvumo

Vilnietis Saulius Kusys – dar vienas Lietuvos pilietis, susirūpinęs dėl kormoranų perimvietės plėtimosi ir miško nykimo bei grėsmės Juodkrantei.

Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Neringos savivaldybei ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai skirtame laiške vyriškis rašo, kad jau penkerius metus atostogauja Juodkrantėje, ir jam neramu dėl dramatiško kormoranų skaičiaus augimo.

„Miškas nyksta, o šalia Juodkrantės – tik siaubingas dvokas, stagarai, apdergti medžiai. Nunykusi vieta plečiasi kaip vėžys ir jau pasiekė kelią”, – dalijasi įspūdžiais vilnietis.

Jis ragina valstybės institucijas imtis efektyvių priemonių prieš baisiuosius skraidūnus: „Jei balionai netinka, nereikia žaisti demokratijos, naudokime tas priemones, kurios efektyvios, pasikvieskime medžiotojus iš kitų šalių, kurie sugeba kovoti su tais kormoranais. Nepralaimėkime kormoranams, tik jau ne jiems”.

Situacija blogėja

Vilniečio laišką perskaitęs Neringos meras Vigantas Giedraitis tik liūdnai krestelėjo galvą: „Dieve, kiek metų mes šaukiame ant visos Lietuvos, kad reikia ką nors daryti! Iš pradžių sulaukdavome tik pašaipios reakcijos. Po to žvejai aibę kartų skundėsi, kad per metus tie nelemti kormoranai suryja 500-700 tonų žuvų. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir juodkrantiškiai, matantys, kaip kasmet tas maras vis artėja prie jų namų.”

Meras sakė niekaip negalįs suprasti, kodėl 12 hektarų ploto kormoranų sunaikintas miškas niekam nekliūva, lyg iš sostinės atvykstantys aukšti pareigūnai nepastebėtų nykstančio unikalaus gamtos kampelio.

„Keista Vilniuje dirbančių valstybės tarnautojų pozicija. Jie sako, kad unikalių paukščių koloniją privalu išsaugoti – Europos Sąjunga liepė. Nors sykiu pripažįsta, kad reikia reguliuoti jų populiaciją, tačiau niekas realiai nevyksta ir dar mums nieko imtis neleidžia.

Pavasarį bandė išbaidyti kormoranus iš lizdų oro balionais ir taip neleisti iš atšalusių kiaušinių išsiristi jaunikliams… Ko gero, prajuokino ne tik aplinkinius gyventojus, bet ir pačius kormoranus. Iš tikrųjų niekas nesikeičia, tų paukščių skaičius vis didėja”, – „Vakarų ekspresui” sakė meras.

V. Giedraitis prognozavo, kad ateis ta diena, kai Neringos savivaldybės administracijos direktorius arba jis pats ims ir pasirašys atitinkamą potvarkį: „Kai Kuršių nerija kenčia nuo lapių, mes jas leidžiame medžiotojų būrelio nariams šaudyti. Tas pats – ir su šernais. O kuo kormoranai už juos geresni?”

Neliečiamybės nesuteiks

AM Gamtosaugos skyriaus vadovas Laimutis Budrys, sužinojęs apie dar vieno skundo kormoranais atsiradimą ant valdininkų darbastalių, neslėpė negalįs nupiešti aiškios ateities vizijos.

„Suprantu tuos žmones, kuriems nepatinka, kad kormoranai vietas šalia Juodkrantės pavertė pragaru. Be abejo, labai gaila ir sunaikintos sengirės. Yra ir kita pusė – pagal Europos Sąjungos direktyvą, kormoranas – saugomas paukštis.

Tačiau noriu pabrėžti, kad ministerija dėl to neketina laikyti šių skrajūnų po apsauginiu gaubtu. Mes tikrai neketiname kormoranams suteikti diplomatinės neliečiamybės”, – dienraščiui sakė valdininkas.

Anot jo, per pastaruosius kelerius metus vyko itin daug įvairių seminarų, konferencijų, diskusijų. Prieita prie išvados, kad gamta nestovi vietoje, ir kormoranų populiacijos spartų didėjimą vis dėlto būtina kontroliuoti.

„Kormoranų šaudymas – neefektyvus būdas. Užsienio šalių, susidūrusių su tokia problema, patirtis padiktavo ir mums tinkamiausią kelią – jeigu norime sumažinti kormoranų populiaciją, reikia neleisti išsiristi naujiems paukščiams”.

Čia būtų galima dėti tašką, jeigu ne Kuršių nerijos išskirtinumas: vizualinės priemonės, tokios, kaip veidrodiniai atšvaitai, iškabinami oro balionai, atneša nedaug naudos siekiant išgąsdinti aukštose pušyse lizdus susisukusius kormoranus.

„Prie triukšmo kormoranai ilgainiui pripranta ir galop nereaguoja. Ir apskritai, juos pabaidžius, paukščiai nepalieka pamėgtų vietų, tiesiog persikelia atokiau…”, – aiškino pašnekovas.

L. Budrys vardijo ir kitus galimus būdus, galinčius sustabdyti skraidančių siaubūnų dauginimąsi: „Vienas profesorius net siūlė apipilti kormoranų lizdus žibalu, kiti prisiminė apie sovietiniais laikais populiarius cheminius nuodus, naudotus krankliams naikinti. Bet tokios drastiškos priemonės nūdien nebetinka.”

Jis vylėsi, kovoje su kormoranų populiacijos didėjimu sulauksime Dievo pagalbos, ir kolonija patirs savireguliacijos principus: „Gal kormoranus apniks ligos, o gal jie tiesiog kitą pavasarį į Kuršių neriją nebegrįš”.

Gamtos dovana?

Tuo metu garsus ornitologas, Suomijos garbės konsulas Klaipėdoje Kristeris Kastrenas priklauso kormoranų naikinimui nepritarančiųjų asmenų grupei.

„Pasižiūrėkite, kiek žmonių eina pasižiūrėti į kormoranų perimvietes. Juodkrantė – kone vienintelė vieta visose Baltijos šalyse, kur galima pamatyti žmonių vengiančius paukščius iš taip arti. Tai unikali gamtos dovana”, – tikino garbės konsulas.

Anot jo, Neringos valdžiai derėtų pagalvoti apie tai, kokią kormoranai Kuršių nerijai atneša naudą: „Šių paukščių perimvietės – puiki vieta ekologiniam turizmui vystyti. Juk reikia tiek nedaug: pailginti priėjimą prie perimviečių, pagaminti suvenyrų, pavyzdžiui, marškinėlių su kormorano atvaizdu, vaizdžiai papasakoti poilsiautojams, kodėl šie paukščiai sunaikino Juodkrantės sengirę.”

Paklaustas, ar jam negaila visai netoli gyvenančių juodkrantiškių, kurių namus po kelerių metų nevaržomai dergs kormoranai, K. Kastrenas sakė, kad populiacijos dydį reikia kontroliuoti, tačiau tai privalu daryti racionaliai.

„Kormoranai – ne tik Kuršių nerijos ir visos Lietuvos problema. Su šiais paukščiais susiduria ir kaimyninės valstybės, tačiau nė viena iš jų, priešingai nei Lietuvoje, nedrįsta net užsiminti apie visišką kormoranų išnaikinimą. Ir dar: nedarykite iš kormoranų politikos.”

Garbės konsulo duomenimis, netrukus labiausiai šiais paukščiais nepatenkintieji galės atsipūsti – po dviejų savaičių kormoranai skris žiemoti į svečias šalis. Į Kuršių neriją jie turėtų sugrįžti tik kitų metų kovą. O tada, matyt, diskusijos dėl kormoranų žalos vėl atsinaujins. Kol Juodkrantę neištiks katastrofa.